Klaipėdos rajono švietimo centras toliau įgyvendina Erasmus+ KA122-ADU projekto „Įtraukus bendruomeniškumas tvarumo praktikų plėtojimui“ mobilumo veiklas. Šįkart Trečiojo amžiaus universiteto savanoriai ir Švietimo centro atstovas dalyvavo Berlyno suaugusiųjų švietimo instituto „Europass Teacher Academy“ mokymuose „Ekocentrinis požiūris: kaip įtraukti tvarumą į švietimą“. Mokymų programa buvo paremta tarpdisciplininiu požiūriu – tvarumas nagrinėtas ne tik ekologiniu, bet ir socialiniu, ekonominiu, moksliniu bei humanistiniu aspektais.
Mobilumo laikotarpiu susipažinta su tvarumo koncepcija, buvo gilinamasi į tvarumo temos terminiją, sąvokų skirtumus bei jų praktinę reikšmę. Ypač svarbu buvo suvokti, kad tvarumas nėra vien aplinkosauga ar ekologija – tai gerokai platesnis mąstymas, apimantis valstybių vadovų, politikų, ekonomistų, inžinierių, mokslininkų ir kiekvieno piliečio atsakomybę.
Daug dėmesio mokymuose skirta praktinei veiklai. Dirbdami grupėse ir porose projekto dalyviai modeliavo tvarią švietimo įstaigą, ieškojo inovatyvių ir įtraukių sprendimų ateities organizacijai. Tokia veikla leido pažvelgti į mokyklą – besimokančiųjų „buveinę“ – kaip į visumą ir įvertinti, kokie sprendimai galėtų prisidėti prie jos tvarumo.
Mokymų metu buvo išanalizuoti Darnaus vystymosi tikslai iki 2030 metų ir jų įgyvendinimo pavyzdžiai, aptarta žaliųjų įgūdžių tipologija ir jų svarba ateities visuomenėje. Nuolat buvo pabrėžiamas socialinis tvarumo aspektas – prie kiekvienos nagrinėjamos temos projekto dalyviai diskutavo apie jos poveikį žmogui, visuomenei, artimiausiai aplinkai bei globaliu mastu.
Ypač įsimintina mokymų dalis vyko moderniame ir interaktyviame „Futurium“ muziejuje, kur pagrindinis keliamas klausimas yra „Kaip mes norime gyventi ateityje?“: kaip keisis technologijos (dirbtinis intelektas, robotai), gamta ir aplinka (klimatas, tvari energetika, maistas, miestai), žmogaus gyvenimas (kaip gyvensime, dirbsime ir judėsime po 10, 20 ar daugiau metų), ateities miestai ir mobilumas (kaip galėtų atrodyti miestai ir transportas), mokslas ir inovacijos (įvairios idėjos, kurios šiandien dar atrodo neįprastos). Muziejuje projekto dalyviai atliko praktines užduotis ir naudodamiesi „Goosechase“ skaitmenine programėle jas pristatė mokymų grupei.
Išskirtinis dėmesys skirtas projektu grįsto mokymo (PBL) metodo taikymui. Dirbant poromis ir grupėse buvo analizuojama vaizdo įraše pateikta ekologinė ar kita tvarumo problema pagal PBL darbo eigą ir klausimyną. Tokiu būdu aktualios problemos nagrinėtos ne tik kaip teorinis klausimas, bet ir kaip realios problemos, kurioms buvo siūlomi konkretūs sprendimai. Kitas šio metodo taikymo etapas – pačių iškelta problema ir jos sprendimų pasiūlymai savo įstaigai, miestui, bendruomenei.
Mokymų dalyviai pripažįsta, kad tema buvo sudėtinga ne tik kalbine prasme (sudėtingas temas reikėjo apžvelgti pažengusiųjų lygio anglų kalba): šis mobilumas leido tvarumą suprasti plačiau – ne tik kaip rūpinimąsi gamta, bet kaip atsakingą, tarpdisciplininį ir į ateitį orientuotą požiūrį į žmogų, visuomenę ir pasaulį.
