Kaip literatūra, Biblijos tekstai bei meilė padeda keistis?

Rasa Rusteikienė, lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja ekspertė.

Tai dešimties pamokų ciklo ,,Ką Šventasis Raštas sako man ir apie mane?“ 9–10 pamokos. Mokiniai dirba grupėse dvi pamokas (jau perskaitytas I. Mero romanas (ar jo ištraukos) ,,Lygiosios trunka akimirką“, aptarti Senojo Testamento bei Naujojo Testamento pasakojimai, atliktos kai kurios užduotys porose ir individualiai, atliktas ilgalaikis namų darbas (,,Meilės apraiškos žmonijos istorijoje pasitelkus įvairius kultūrinius kontekstus“. Nuosekliai ruošiamasi rašiniui. Ši pamoka įtraukia įvairių gebėjimų mokinius dirbti kartu, mokytis vieniems iš kitų, sudaromos galimybės silpnesnių gebėjimų mokiniams patirti sėkmę, mokymosi džiaugsmą, todėl į grupes mokiniai suskirstyti tikslingai (grupėse dirba skirtingų gebėjimų ugdytiniai), žinoma, pasitarus su mokiniais, sulaukus jų pritarimo.

https://drive.google.com/drive/folders/100dBkF8T6S2kRcotQK_FzykqBwD-Sopf?usp=drive_link

Integruota lietuvių kalbos ir literatūros bei anglų kalbos pamoka „Intriguojantys V. Šekspyro sonetai“

https://drive.google.com/drive/folders/1d_7gD7kJE-h61FW431-KybrxUdGPHTbk?usp=drive_link

 

Kūrybinės odisėjos: nuo senovės Graikijos iki mūsų dienų

Vidas Vaitkus, Lietuvių kalbos ir literatūros mokytojas, Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazija

Pamoka vesta II gimnazijos klasėje. Ugdytiniai pabaigė du skyrius („Kodėl Antikos mitai – neišsemiamas išminties šaltinis?“ ir „Epas – bendruomenę telkiantis pasakojimas“) ir rengiasi kūrybiniam darbui (rašiniui).Pamokos uždavinys: dirbdami grupėse („Išradėjai“, „Grafikos dizaineriai“, „Lygių teisių specialistai“), kūrybiškai bendradarbiaudami pritaikysite žinias apie senovės Graikijos mitus ir Homero kūrinius, pagal parengtus šablonus sukursite originalų produktą (reklamą, vizitinę kortelę ar pagalbos programą veikėjui), kursite šiuolaikišką Antikos vaizdinių interpretaciją ir pristatysite savo darbą klasei.

https://drive.google.com/drive/folders/1GZjQZE1UhyG6DtAvXMuZXFo6NFt8IR_v

Ugdymas teatru: instaliacijos „Čia – žaidybinis teatras“ 

Aurelija Daugėlienė, lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja metodininkė, Priekulės Ievos Simonaitytės gimnazija

Ugdymo teatru metodas pasitelkiamas edukaciniam mokinių ugdymui. Tai žaidybinio teatro veikla, grįsta meno priemonėmis, kilusi iš integruoto-patyriminio projekto „Teatras yra arti“ idėjos dar prieš ketverius metus. Instaliacijos „ČIA – ŽAIDYBINIS TEATRAS“ gali pasitarnauti kaip edukacinės priemonės klasių valandėlėms, formaliajam ugdymui integruojant tam tikras temas ar naudojant ugdymo teatru metodą. Tai kitoks mokymosi būdas, kai nelaukiama atsakymų vien iš mokytojo, mokomasi ne mechaniškai įsimenant gausybę informacijos, bet medžiagą sisteminant savarankiškai arba bendradarbiaujant su klasės draugais. Pagrindinis uždavinys: sukurti sąlygas mokinio teatro pradžiamokslio pažinimui, suprasti ir vertinti teatro meno įvairovę per asmeninį patyrimą, ugdant mokinio kūrybinius gebėjimus, teatrinį ir kūrybinį išprusimą, vertybines nuostatas, lavinti kritinį, abstraktų ir konkretų, sisteminamąjį ir detalizuojamąjį, loginį ir asociatyvųjį mąstymą, tiesiog padėti įgyti proto mankštos įgūdžių. Mokiniai turi išmokti savarankiškai ir „kitaip“ mąstyti, o kad tai gebėtų, reikia skatinti jų vaizduotę – kad vaikas galėtų matyti kito žmogaus akimis, kad suprastų, kokia nepaprasta tikrovė kasdien mus supa.

 https://drive.google.com/drive/folders/1v07D0NrBnXxCdUWy0gyf-iQTqokPGvCQ

Literatūrinė meninė kompozicija „Eikim, pamiršę visokius velnius“

Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazija
TŪM I projektas. Kūrybinio mąstymo laboratorijos veikla

Ši literatūrinė meninė kompozicija sukurta pagal K. Borutos romano „Baltaragio malūnas“ personažo velnio Pinčuko istoriją, papildyta K. Binkio eilėraščių ir tautosakos motyvais. Kompozicija pelnė I laipsnio diplomą 2025 m. Lietuvos mokinių meninio skaitymo konkurso šalies etape.

Ją atliko Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazijos I–II klasių mokiniai, o nufilmavo ir sumontavo mokyklos „Fotolabo“ medijų praktikumo mokiniai su mokytoju Gintautu Našlėnu. Veikla skirta I klasių literatūros pamokoms kaip kūrybiškas būdas tyrinėti matomų ir nematomų pasaulių temą. Mokiniai kviečiami analizuoti nuotaiką, personažus, siužeto vingius, kurti improvizacijas, diskutuoti apie veikėjų motyvus bei pasakotojo vaidmenį.

Darbo autorė – Rasa Rusteikienė, lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja ekspertė.

Aprobuota Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazijos Kalbinio ugdymo metodinėje grupėje, 2025-04-16, protokolo Nr. LM-4.
Nuoroda į kompoziciją: https://docs.google.com/document/d/1xag3PTklDcsTOoGwerK2U5DDbhb_tdK0

 

Prof. Viktorijos Daujotytės autobiografinių tekstų knygos „Kai rašai, nebijai“ aptarimas ir diskusija


2026 metų lapkričio 5 dienos Klaipėdos rajono mokyklų lietuvių kalbos ir literatūros bei istorijos mokytojų susitikimas su profesore Viktorija Daujotyte. Renginio iniciatorė ir organizatorė – Klaipėdos rajono švietimo centro direktorė Virginija Kazakauskienė.

Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje, Meilės Lukšienės salėje, prie apvalaus stalo vyko nuoširdus profesorės autobiografinių tekstų knygos „Kai rašai, nebijai“ aptarimas. Pokalbį moderavo Klaipėdos r. Dituvos Aleksandro Teodoro Kuršaičio pagrindinės mokyklos lietuvių kalbos ir literatūros mokytojas Aleksandras Bagdonavičius. Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Rasa Rusteikienė su III kl. gimnaziste Ema Venckute parengė literatūrinį etiudą: skaitė „Ankstyvojo dienoraščio: savasties įbrėžos“ ištraukas iš V. Daujotytės autobiografinių tekstų knygos „Kai rašai, nebijai“. Susitikimo dalyviai profesorei pateikė nemažai klausimų. Paklausta apie rašymą, profesorė teigė, jog rašymas galėtų būti priskiriamas prie žmogaus jau įvardytų turimų pojūčių, nes „Rašymas – sielos kalba“, todėl „Kai rašai, nebijai“. 
Susitikimo vaizdo įrašas: https://www.youtube.com/live/0itl1sG5daU

Integruotų pamokų ciklas „Gamta – kūrybos ir pažinimo šaltinis“

Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazija
TŪM I projektas. Kultūrinio ugdymo plėtra

Šis integruotų pamokų ciklas skirtas gilinti mokinių pažinimą apie gamtos ir kultūros ryšį per įvairių mokomųjų dalykų sąveiką: lietuvių kalbą, literatūrą, geografiją, informatiką, dailę, psichologiją. Ugdymas orientuotas į kultūrinės, kūrybinės, pažinimo, skaitmeninės, emocinės bei pilietiškumo kompetencijų stiprinimą.

Pamokos vyko netradicinėse aplinkose, apėmė projektines, kūrybines, tiriamąsias veiklas. Mokiniai susitiko su menininke, tyrinėjo Minijos slėnio gamtą, kūrė nuotraukų koliažus, plakatus, piešinius, analizavo literatūros kūrinius, gilinosi į ekologines ir kultūrines temas.

Pamokose dirbo mokytojai:
Eimantė Kiaulakienė, Genovaitė Jonušienė, Gintautas Našlėnas, Jurga Venckauskienė, Vidas Vaitkus, Zofija Vaitkuvienė

Temos:

  • Gamtos ištekliai ir jų rūšys

  • Gamta yra graži (skaitmeninio dizaino užduotys)

  • Gamta – kūrybos įkvėpėja (piešiniai, fotografija, literatūra)

  • Minijos slėnio gamtos objektų pažinimas ir fiksavimas

  • Kūrybiniai susitikimai su dailininke Ina Lukauskaite („Lapė Salegna“)

Pamokų tikslai ir uždaviniai:

  • Skatinti tarpdisciplininį mokymąsi per realų aplinkos pažinimą

  • Ugdyti meninę raišką ir technologinius įgūdžius

  • Formuoti gamtos saugojimo, tvarumo ir bendruomeniškumo vertybes

  • Įgalinti mokinius kūrybiškai reflektuoti apie žmogaus ir gamtos ryšį

Aprobuota:
Pamokų planai pristatyti Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazijos metodinėse grupėse 2024 m. rugpjūčio–lapkričio mėn.

https://drive.google.com/drive/folders/1GeI50NPPt8Ew3nwGO_0dbLNHcTsM31Wm?usp=drive_link

Žmogaus ir gamtos kova. Žvejų istorijos

Lietuvių kalba ir literatūra, dailė, biologija, istorija. TŪM STEAM kultūrinio ugdymo iniciatyva. TŪM I projektas.

Rasa Rusteikienė – lietuvių kalbos mokytoja metodininkė (pamokos vadovė)
Nerija Valinčienė – istorijos mokytoja
Raimonda Kundrotienė – biologijos mokytoja ekspertė
Ingrida Jančauskienė – lietuvių kalbos mokytoja
Rita Batečko – dailės mokytoja
Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazija

Integruotos pamokos metu mokiniai lankėsi Jono Gižo etnografinėje sodyboje Drevernoje. Veiklose apjungtos keturios sritys: literatūra (E. Hemingvėjaus apysakos „Senis ir jūra“ analizė), biologija (Kuršių marių ekosistemos pažinimas), istorija (žvejų gyvenimo tyrinėjimas), dailė (ekologiško vėtrungės motyvo maišelio dekoravimas). Mokiniai atliko praktines užduotis, kūrė samprotavimo pastraipas, reflektavo patirtį. Ugdytos pažinimo, komunikavimo, kūrybiškumo, kultūrinė bei socialinė-emocinė kompetencijos.

Aprobuota: Kalbinio ugdymo metodinės grupės posėdyje, 2024-10-15, protokolo Nr. LM-9.

Nuoroda į veiklos aprašą:
https://vaivorykstesgimnazija.lt/lt/naujienos/aktualijos/2024/11/integruota-pamoka-zmogaus-ir-gamtos-kova-zveju-istorijos

https://drive.google.com/drive/folders/1_2hjrjN-SJ57EmU9danUUBAWFMbOfXRH?usp=drive_link

Kūrybinių darbų virtuali paroda „Gamta kūrybos – įkvėpėja“

Genovaitė Jonušienė, Vidas Vaitkus, Zofija Vaitkuvienė
Informatikos mokytoja, lietuvių kalbos ir literatūros mokytojai metodininkai

Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazijos Ia, Id klasių mokiniai, nagrinėdami literatūros pamokų II ciklo „Kokia gamtos ir žmogaus ryšio prasmė literatūroje?“ temas, dalyvavo integruotose pamokose. Vadovaujantis  TŪM mokymų „Kultūrinės kompetencijos ugdymas kaip integralus mokymosi procesas“ medžiaga, per lietuvių kalbos ir literatūros bei informatikos pamokas atliktos kūrybinės užduotys – parengta virtuali paroda.

https://drive.google.com/drive/folders/1-DkvjSfmA429di7jQd7hRTPfx0JK3o0W?usp=sharing

https://drive.google.com/file/d/1-KlJNcimCj9GBDyOS4LBqXjNcOaqEQVw/view?usp=drive_web

K. Borutos romano „Baltaragio malūnas“ improvizacijos

Rasa Rusteikienė, lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja ekspertė, Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazija.

Mokomoji priemonė „K. Borutos romano „Baltaragio malūnas“ improvizacijos“ skirta I (9) klasių mokiniams. Sukurtos dvi teatrinės mokinių improvizacijos – Baltaragio ir Uršulės istorijos – remiantis romano ištraukomis. Pirmosios istorijos trukmė – 15:40 min., antrosios – 11:32 min. Filmukai padeda mokiniams kūrybiškai ir interaktyviai nagrinėti literatūros temas. Užduotys apima kūrinio nuotaikos analizę, personažų charakteristikos kūrimą, meninės raiškos priemonių identifikavimą ir improvizacijų kūrimą. Ši priemonė skatina kūrybiškumą, interpretacijos gebėjimus ir literatūrinio teksto suvokimą.

https://drive.google.com/drive/folders/1JI5qc14MvAkwsuYI9fFG2Vd1RiDc-EO1?usp=sharing
 

Kūrybinių darbų virtuali paroda „Aš mokausi gimtosios lietuvių kalbos!“

Zofija Vaitkuvienė, lietuvių kalbos mokytoja metodininkė, Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazija.

III-IV gimnazijos klasių mokiniams buvo pasiūlyta kūrybiškai ir kritiškai pamąstyti apie lietuvių kalbos mokymąsi, naudojant memų formatą. Žaismingai ir patrauklia forma mokiniai įsivertino savo mokymosi procesą, skirdami dėmesį savistabai ir savirealizacijai, naudodami populiarius personažus ir vaizduodami kasdienybę. Memai tapo priemone, padedančia ugdyti gebėjimus pastebėti ir taisyti kalbos klaidas, taip pat aptariant veiksmingą mokymąsi.

Aprobuota Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų metodinės grupės pasitarime, 2024-06-07.

https://drive.google.com/drive/folders/166lKLEGbqayRVatX04U2qKw-8FE_BDrQ
https://youtu.be/cRUgK8u54TM

M. Katiliškio romano „Miškais ateina ruduo“ ištrauka

Rasa Rusteikienė, mokytoja ekspertė, Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazija

Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazijos IV klasės mokinė skaito ištrauką iš Mariaus Katiliškio romano „Miškais ateina ruduo“. Skaitoma ištrauka perteikia romano veikėjos Agnės vidinius išgyvenimus ir jausmus Tiliui. Įrašu galima praturtinti vedamą literatūros pamoką. Mokiniams pamokos metu dirbant grupėse, pateikiant klausimus, organizuojant diskusiją, mokiniai aktyvinami, stiprinamos jų komunikacinė, kultūrinė bei kūrybiškumo kompetencijos. Įrašo trukmė – 5 minutės.

L. S. Černiauskaitės romano „Benedikto slenksčiai“ ištrauka

Rasa Rusteikienė, mokytoja ekspertė, Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazija

Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazijos II klasės mokinys skaito ištrauką iš L. S. Černiauskaitės romano „Benedikto slenksčiai“. Skaitoma ištrauka perteikia romano veikėjo Benedikto vidinius išgyvenimus ir jausmus. Įrašu galima praturtinti vedamą literatūros pamoką. Mokiniams pamokos metu dirbant grupėse, pateikiant klausimus, organizuojant diskusiją, mokiniai aktyvinami, stiprinamos jų komunikacinė, kultūrinė bei kūrybiškumo kompetencijos. Įrašo trukmė – 5 minutės.

Literatūrinė meninė kompozicija „Šovinį įstatai – tunk“

Rasa Rusteikienė, mokytoja ekspertė, Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazija

Literatūrinės meninės kompozicijos scenarijus parengtas remiantis M. Ivaškevičiaus romano „Žali“, Vytauto V. Landsbergio romano „Žalčių karalienė“ motyvais ir partizanų dokumentika. Stebėdami kompoziciją mokiniai skatinami vizualizuoti ir aiškinti savo mąstymą, demonstruoti jau turimus įgūdžius ir gebėjimus, aptarti skaitomus tekstus apie partizanų kovas Lietuvoje. Mokiniams pamokos metu dirbant grupėse, pateikiant klausimus, organizuojant diskusiją, mokiniai aktyvinami, stiprinamos jų komunikacinė, kultūrinė, pilietiškumo bei kūrybiškumo kompetencijos. Įrašo trukmė – 10 minučių.

Literatūrinė meninė kompozicija „Benedicamus domino“

Rasa Rusteikienė, mokytoja ekspertė, Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazija

Literatūrinės meninės kompozicijos scenarijus parengtas remiantis Mykolo Vaitkaus atsiminimų knyga „Mistiniame sode“ (1957 m.) ir poezijos rinkinių eilėraščiais. Lietuvos Respublikos Seimas 2023 m. minėjo Mykolo Vaitkaus 140-ąsias gimimo metines. Stebėdami kompoziciją mokiniai skatinami vizualizuoti ir aiškinti savo mąstymą, demonstruoti jau turimus įgūdžius ir gebėjimus, aptarti skaitomus Mykolo Vaitkaus tekstus. Mokiniams pamokos metu dirbant grupėse, pateikiant klausimus, organizuojant diskusiją, mokiniai aktyvinami, stiprinamos jų komunikacinė, kultūrinė bei kūrybiškumo kompetencijos. Įrašo trukmė – 10 minučių.

Spektaklis „Meilė džiazas ir velnias“

Rasa Rusteikienė, mokytoja ekspertė, mokyklinio teatro režisierė, Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazija

Stebėdami spektaklį arba jo ištraukas, mokiniai mokomi vizualizuoti ir aiškinti savo mąstymą, demonstruoti jau turimus įgūdžius ir gebėjimus, aptarti perskaitytą J. Grušo dramą. Mokomasi sieti literatūrinio teksto idėjas su suvaidintu spektakliu, suvokti ir perkonstruoti savo supratimą ne tik apie veikėjų charakterius, poelgius, bet ir apie sceninės raiškos galimybes. Gali būti taikomi įvairūs mokymo metodai, skatinantys aktyvų ir kūrybišką mokinių dalyvavimą literatūros pamokose.


L. S. Černiauskaitės romano „Benedikto slenksčiai“ ištrauka (kūrybos, jauno žmogaus patirčių temos)
Išeivių kūryba, Mykolo Vaitkaus atsiminimai
M. Katiliškio romano „Miškais ateina ruduo“ ištrauka (pirmosios meilės, jaunatviško tyrumo temos)
Partizaninis karas
Meilė, gėrio ir blogio kova, moralinė tuštuma, sovietinė tikrovė, jauno žmogaus idealai

Rišlaus teksto kūrimo metodikos

Rasa Rusteikienė ir Nerija Valinčienė, ekspertės metodininkės, Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazija

Pranešime aktualizuojami teksto kūrimo principai ir metodai. Primenamos svarbiausios rišlaus teksto dalys, teiginių formulavimo bei argumentavimo būdai, pateikiami įvairūs pavyzdžiai. Visa tai susieta su atnaujintu ugdymo turiniu (AUT). Mokiniams pristatomos trinarės teksto struktūros reikalavimai, argumentavimo technikos bei pastraipų kūrimo modeliai. Dėmesys skiriamas vientisos struktūros tekstų kūrimui ir redagavimui, siejant visas teksto dalis grandininiu ir paraleliniu būdais.
Aprašas
R. Rusteikienė „Rišlaus teksto kūrimo metodikos. Turinio kūrimas“
N. Valinčienė „Rišlaus teksto kūrimo metodikos“