Klaipėdos rajono savivaldybė skelbia konkursą Klaipėdos rajono švietimo centro direktoriaus pareigoms eiti
Tarptautinės Mokytojų dienos proga Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazijos mokytojai dalyvavo 1-os dienos pažintinėje-kvalifikacinėje išvykoje į Liepoją, kur aplankė įžymias vietas ir ugdymo įstaigas. Tik atvykus, prie Liepojos universiteto, mus pasitiko gidė Signe, kuri labai įtaigiai ir išsamiai pravedė trijų valandų ekskursiją.
Pirmiausia aplankėme Karuostą – unikalią vietovę, kuri tiek istoriniu, tiek architektūriniu požiūriais yra išskirtinis objektas ne tik Latvijoje, bet ir visame pasaulyje, nes užimdama beveik trečdalį visos Liepojos teritorijos, Karuosta yra didžiausia Pabaltijo karinė-istorinė zona. Sužinojome, jog 1890 metais Rusijos caro Aleksandro III įsakymu šiaurinėje Liepojos miesto dalyje buvo pradėtos karinio miestelio ir didžiulių įtvirtinimų statybos. Iš pradžių Karuosta buvo vadinama Imperatoriaus Aleksandro III uostu, o kai Latvija atgavo nepriklausomybę, žmonės šią teritoriją ėmė vadinti kariniu uostu, o vėliau tiesiog Karuosta.
Tarptautinės Mokytojų dienos proga Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazijos mokytojai dalyvavo 1-os dienos pažintinėje-kvalifikacinėje išvykoje į Liepoją, kur aplankė įžymias vietas ir ugdymo įstaigas. Tik atvykus, prie Liepojos universiteto, mus pasitiko gidė Signe, kuri labai įtaigiai ir išsamiai pravedė trijų valandų ekskursiją.
Pirmiausia aplankėme Karuostą – unikalią vietovę, kuri tiek istoriniu, tiek architektūriniu požiūriais yra išskirtinis objektas ne tik Latvijoje, bet ir visame pasaulyje, nes užimdama beveik trečdalį visos Liepojos teritorijos, Karuosta yra didžiausia Pabaltijo karinė-istorinė zona. Sužinojome, jog 1890 metais Rusijos caro Aleksandro III įsakymu šiaurinėje Liepojos miesto dalyje buvo pradėtos karinio miestelio ir didžiulių įtvirtinimų statybos. Iš pradžių Karuosta buvo vadinama Imperatoriaus Aleksandro III uostu, o kai Latvija atgavo nepriklausomybę, žmonės šią teritoriją ėmė vadinti kariniu uostu, o vėliau tiesiog Karuosta.
Tarptautinės Mokytojų dienos proga Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazijos mokytojai dalyvavo 1-os dienos pažintinėje-kvalifikacinėje išvykoje į Liepoją, kur aplankė įžymias vietas ir ugdymo įstaigas. Tik atvykus, prie Liepojos universiteto, mus pasitiko gidė Signe, kuri labai įtaigiai ir išsamiai pravedė trijų valandų ekskursiją.
Pirmiausia aplankėme Karuostą – unikalią vietovę, kuri tiek istoriniu, tiek architektūriniu požiūriais yra išskirtinis objektas ne tik Latvijoje, bet ir visame pasaulyje, nes užimdama beveik trečdalį visos Liepojos teritorijos, Karuosta yra didžiausia Pabaltijo karinė-istorinė zona. Sužinojome, jog 1890 metais Rusijos caro Aleksandro III įsakymu šiaurinėje Liepojos miesto dalyje buvo pradėtos karinio miestelio ir didžiulių įtvirtinimų statybos. Iš pradžių Karuosta buvo vadinama Imperatoriaus Aleksandro III uostu, o kai Latvija atgavo nepriklausomybę, žmonės šią teritoriją ėmė vadinti kariniu uostu, o vėliau tiesiog Karuosta.
Tarptautinės Mokytojų dienos proga Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazijos mokytojai dalyvavo 1-os dienos pažintinėje-kvalifikacinėje išvykoje į Liepoją, kur aplankė įžymias vietas ir ugdymo įstaigas. Tik atvykus, prie Liepojos universiteto, mus pasitiko gidė Signe, kuri labai įtaigiai ir išsamiai pravedė trijų valandų ekskursiją.
Pirmiausia aplankėme Karuostą – unikalią vietovę, kuri tiek istoriniu, tiek architektūriniu požiūriais yra išskirtinis objektas ne tik Latvijoje, bet ir visame pasaulyje, nes užimdama beveik trečdalį visos Liepojos teritorijos, Karuosta yra didžiausia Pabaltijo karinė-istorinė zona. Sužinojome, jog 1890 metais Rusijos caro Aleksandro III įsakymu šiaurinėje Liepojos miesto dalyje buvo pradėtos karinio miestelio ir didžiulių įtvirtinimų statybos. Iš pradžių Karuosta buvo vadinama Imperatoriaus Aleksandro III uostu, o kai Latvija atgavo nepriklausomybę, žmonės šią teritoriją ėmė vadinti kariniu uostu, o vėliau tiesiog Karuosta.