Socialinis ir emocinis ugdymas – procesas, kurio metu vaikai ir suaugusieji įgauna žinias, nuostatas ir įgūdžius padedančius atpažinti ir valdyti emocijas, parodyti rūpestingumą ir susirūpinimą kitais, sukurti pozityvius santykius, priimti atsakingus sprendimus ir  konstruktyviai susidoroti su sudėtingomis socialinėmis situacijomis. Socialinis ir emocinis ugdymas  skirtinguose kontekstuose turi skirtingus pavadinimus: sveikatos sistemoje- psichikos sveikata, teisingumo sistemoje - nusikalstamumo prevencija, socialinės apsaugos ir darbo sistemoje - socialinės atskirties mažinimas, lygybė ir tolerancija, švietimo sistemoje -patyčių prevencija, žalingų įpročių prevencija bei kito pobūdžio vykdomos prevencijos rūšys, emocinė ir socialinė sveikata.

Time-TravelPriekulės Ievos Simonaitytės gimnazijos bendruomenė aktyviai įsijungė į šiuolaikišką projektą KELIONĖ LAIKU. Vienas iš šio projekto tikslų - istorinio fakto atkūrimas istorinėje vietoje per emocinius patyrimus ir išgyvenimus. Gegužės 14 d. bandysime atkurti 1948 m. partizanų pasirengimą Veiviržėnų miestelio užgrobimui. Faktas yra. Istorinė vieta: miškas tarp Saugų ir Švėkšnos. Kūrybinė užduotis dalyviams  - aprangos detalės ir dalinis autentiškumas.  Projektą įgyvendinti padės Laisvės kovų ir

SKELBIAMA PAPILDOMA PEDAGOGŲ ATRANKA Į 8 KREDITŲ (214 VAL) APIMTIES

„ŠVIETIMO INSTITUCIJOS ĮVAIZDŽIO KŪRIMAS IR TOBULINIMAS „

MODULINES STUDIJAS

KLAIPĖDOS UNIVERSITETO

TĘSTINIŲ STUDIJŲ INSTITUTE

Gerbiami kolegos,

Džiaugiamės galėdami Jums pristatyti pirmąją duomenų bazę Lietuvoje (www.pagalba.org/biblioteka), kurioje į vieną vietą surinktos visos lietuviškos metodinės priemonės, padėsiančios lengvai ir įdomiai rengti pamokas apie vystomąją bendradarbiavimą, paaiškinti moksleiviams, kodėl rūbai, kuriuos perkame parduotuvėse, taip retai siuvami Europoje, apie jų kelią nuo pagaminimo vietos iki mūsų spintos bei kaip tai veikia pasaulį ir t.t.

Nacionalinės nevyriausybinių vystomojo bendradarbiavimo organizacijos platformos (NNVBO Platformos) iniciatyva į vieną vietą surinkti visi lietuvių kalba išleisti leidiniai, padedantys mokytojams ir neformalaus švietimo ugdytojams supažindinti jaunuolius su globalaus pasaulio tarpusavio ryšiais, mįslėmis ir problemomis. Tikimasi, kad turėdami reikiamą informaciją, pedagogai dažniau į savo dėstomus dalykus įtrauks su vystymusi bei vystomuoju bendradarbiavimu susijusias temas. Tai – itin svarbu Lietuvai, iš šalies paramos gavėjos, tapusiai aktyvia paramos teikėja.

Bibliotekoje (http://www.pagalba.org/lt/biblioteka) saugomi leidiniai suskirstyti į penkias temas: Tūkstantmečio vystymosi tikslai, tarpkultūrinis mokymas, aplinkosauga ir tvari plėtra, skurdo mažinimas bei aktyvus pilietiškumas. Prie kiekvienos temos pateikti skaitiniai bei praktinės užduotys, kuriose išdėstyti darbo su vaikais ar suaugusiais pavyzdžiai, pratimai, pavyzdiniai pamokų planai. Darbą palengvins ir tai, kad prie visų metodologinių leidinių nurodyta, kokio amžiaus tikslinėms grupėms jie skirti. Taip, ilgai negaištant laiko, bus galima pasirengti ne vienai įdomiai ir dinamiškai pamokai ar neformaliam užsiėmimui. Skaitantiems užsienio kalbomis, pateikiamas sąrašas duomenų bazių anglų, vokiečių kalbomis, kuriose galima rasti užsienio šalių ekspertų parengtų metodinių leidinių. Vystomojo bendradarbiavimo organizacijos tikisi, kad taip didelius ir keblius pasaulio klausimus bus galima aptarti kiekvienoje mokykloje ir su įvairaus amžiaus mokiniais.

Būsime dėkingi už šios informacijos sklaidą suinteresuotiems mokytojams ir neformalaus švietimo ugdytojams.

Duomenų bazei parengti buvo gauta Europos Sąjungos finansinė parama per DEEEP projektą.

Pagarbiai/ Sincerely,

Marta Čubajevaitė

Vykdančioji direktorė/ Executive Director

Nacionalinė nevyriausybinių vystomojo bendradarbiavimo organizacijų platforma/ National Non-Governmental Development Cooperation Organisations’ Platform

Tel.: +370 686 80676

www.pagalba.org

Prisijunk prie mūsų Facebook’e

Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklas, Tolerancijos ugdymo centrus bei įvairias švietimo institucijas kviečiame kartu paminėti Lietuvos žydų genocido aukų atminimo dieną – rugsėjo 23-iąją. Įgyvendindami švietimo apie Holokaustą programą, siekiame, kad mokytojai, kalbėdami apie Holokausto tragediją, pirmiausia papasakotų mokiniams apie Lietuvoje gyvenusią gausią žydų bendruomenę, puoselėjusią savitą kultūrą, tradicijas ir gyvenimo būdą, nes suvokti Holokausto tragedijos neįmanoma be suvokimo apie Lietuvoje gyvenusius žydus, jų indėlį į kiekvieno miesto ar miestelio gyvenimą. Holokausto tragedija pirmiausia buvo ir yra mūsų valstybės tragedija, palietusi kiekvieną Lietuvos vietovę, pakeitusi kiekvieno miesto veidą.