Stažuotės tikslas – tobulinti švietimo lyderių kompetencijas, naudojant inovatyvias Bulgarijos švietimo praktikas įtraukiojo, kultūrinio ir STEAM ugdymo srityse, stiprinant pedagogų lyderystę ir bendradarbiavimą; uždaviniai: 1) susipažinti su Bulgarijos Lovečo, Varnos miestuose esančių mokyklų ir Bulgarijos švietimo sistemos ypatumais; 2) aptarti ir palyginti mokyklų įtraukiojo, STEAM ir projektinio ugdymo, mokinių profesinio rengimo, švietimo ir kultūros sektorių bendradarbiavimo, mokytojų profesinio tobulėjimo, pabrėžiant mentorystės programų efektyvumą, gerosios praktikos pavyzdžius Bulgarijoje ir Lietuvoje; 3) pasidalinti idėjomis, įžvalgomis / pateikti siūlymus, kokią  Bulgarijos švietimo gerąją praktiką galima pritaikyti Lietuvoje, įtraukiant ją į švietimo įstaigų 2026–2029 m. strateginius planus.

Stažuotės metu mokyklų vadovai, mokytojai, Švietimo ir sporto skyriaus specialistai aplankė įvairias Bulgarijos Lovečo ir Varnos miestuose esančias įvairių tipų mokyklas (iš viso 6 ugdymo įstaigos, iš kurių 4 bendrojo ugdymo, viena – bendrojo ugdymo su profesinio mokymo kryptimi, viena – ikimokyklinio ugdymo įstaiga), dalyvavo diskusijose su vietiniais švietimo specialistais, mokyklų vadovais, susitiko su Lovečo srities Regioninio švietimo departamento vedėja ponia Ivanicha Burovska, taip pat dalyvavo kultūrinėje programoje.

 Lankydamiesi mokyklose, mokyklų vadovai susipažino ne tik su mokyklų darbo organizavimu ir ugdymo erdvėmis, bet ir Bulgarijos švietimo sistema.

Bulgarijos švietimo sistema, yra tipiškas postkomunistinės transformacijos ir europinės integracijos pavyzdys. 2007 m. šaliai įstojus į Europos Sąjungą, imamasi  nuoseklių reformų: švietimas modernizuojamas ir artinamas prie Europos standartų. 2016 m. priimtas Ikimokyklinio ir mokyklinio ugdymo įstatymas padėjo teisinį pagrindą pereiti nuo žiniomis grįsto prie kompetencijomis modeliuojamo ugdymo, išplėtė privalomąjį ugdymą ir įtvirtino įtraukties principus, kurie praktiniu aspektu dar nėra visiškai įgyvendinti.

Bulgarijos švietimo sistema yra keturių pagrindinių lygmenų: ikimokyklinis, pradinis, vidurinis ir aukštasis mokslas. Viena iš esminių pastarųjų metų reformų – privalomojo ugdymo išplėtimas. Šiuo metu jis apima trejus metus ikimokyklinio ugdymo, pradedant nuo mokslo metų, kuriais vaikui sukanka ketveri, ir tęsiasi iki 18 metų amžiaus. Šis strateginis sprendimas rodo valstybės požiūrį į ankstyvąjį ugdymą kaip į esminę priemonę, padedančią užtikrinti lygias starto galimybes, mažinti socialinę atskirtį ir gerinti tolesnius mokymosi pasiekimus. Tai ypač svarbu dirbant su pažeidžiamomis socialinėmis grupėmis, pavyzdžiui, romų bendruomene, kurios vaikų dalyvavimas ikimokykliniame ugdyme istoriškai buvo žemas.

Mokyklinis ugdymas yra aiškiai struktūrizuotas ir turi kelis perėjimo etapus, kurie lemia tolesnę mokinio ugdymo trajektoriją. Pagrindinis ugdymas  trunka septynerius metus (1–7 klasės) ir yra skirstomas į du etapus: pradinis etapas (1–4 klasės), progimnazijos etapas (5–7 klasės). Baigę 7 klasę, mokiniai laiko egzaminus, kurių rezultatai yra pagrindinis kriterijus stojant į vidurinio ugdymo įstaigas. Tai yra pirmasis svarbus atrankos taškas, lemiantis ankstyvą mokinių diferenciaciją. Vidurinis ugdymas taip pat skirstomas į du etapus: pirmasis vidurinio ugdymo etapas (8–10 klasės); antrasis vidurinio ugdymo etapas (11–12 klasės). Po 10 klasės mokiniams sudaromos galimybės keisti ugdymo profilį. Tokia struktūra, su aiškiais atrankos momentais po 7 ir 10 klasės, skatina ankstyvą specializaciją, tačiau kartu gali didinti ir ugdymo netolygumus tarp skirtingų mokyklų ir mokinių grupių.

Mokyklų tinklo įvairovė. Bulgarijos mokyklų tinklas yra įvairus tiek priklausomybės, tiek ugdymo profilio, tiek struktūros atžvilgiu. Mokyklos gali būti valstybinės, savivaldybių (kurios sudaro didžiąją dalį), privačios ir religinės.  Pagal ugdymo turinį jos skirstomos į dvi pagrindines kategorijas: nespecializuotos mokyklos, kurios teikia bendrąjį išsilavinimą ir specializuotos (profiliuotos) mokyklos, kurios orientuotos į konkrečias sritis, tokias kaip užsienio kalbos, matematika ir gamtos mokslai, menai, sportas ar profesinis rengimas. Stažuotės dalyviai kaip tik ir turėjo galimybę lankytis profiliuotose  Nacionalinėje matematikos mokykloje, Nacionalinėje veterinarijos medicinos mokykloje ir kitose  (Lovečo miestas) bei nespecializuotoje St. Kliment Ochridski mokykloje (Varnos miestas). Platus specializuotų mokyklų tinklas rodo Bulgarijos švietimo sistemos polinkį į gabių vaikų ugdymą ir ankstyvą profiliavimą. Tai sukuria palankias sąlygas gabiems ir motyvuotiems mokiniams siekti aukštų rezultatų konkrečiose srityse (pvz., Lovečo profiliuota matematikos ir gamtos mokslų gimnazija garsėja savo mokinių pasiekimais nacionalinėse ir tarptautinėse olimpiadose),  tačiau stažuotės dalyviai pastebėjo, kad elitinėms mokykloms pritraukus stipriausius mokinius, kyla atotrūkio tarp mokyklų rizika bei gali išryškėti socialinė bei geografinė atskirtis.

Stažuotės dalyviai iš pranešimų ir diskusijų su mokyklų vadovais sužinojo, kad valstybinis ir savivaldybių švietimas yra nemokamas, taip pat nemokamas ir vaikų maitinimas ikimokyklinėse įstaigose. Kaip minėta, dauguma ikimokyklinio ugdymo įstaigų ir bendrojo ugdymo mokyklų priklauso savivaldybėms ir yra finansuojamos iš jų biudžetų, taip pat gaunant ir valstybės dotaciją. Pagrindinis finansavimo principas yra „deleguoti biudžetai“, kuris veikia „pinigai paskui mokinį“ principu. Mokyklos biudžetas formuojamas pagal vieningą nacionalinį standartą (krepšelį) vienam mokiniui, o mokykla gauna teisę ir atsakomybę savarankiškai valdyti šias lėšas. Šis modelis suteikia mokyklų vadovams finansinę autonomiją ir lankstumą priimant sprendimus dėl išteklių paskirstymo, todėl mokyklos vadovo lyderystės kompetencijos tampa lemiamu sėkmės veiksniu. Mokyklos, turinčios stiprius ir inovatyvius vadovus, geba efektyviai išnaudoti suteiktą autonomiją, pritraukti papildomą finansavimą, kurti partnerystes ir diegti naujoves. Stažuotės dalyviai galėjo tuo įsitikinti, lankydamiesi Lovečo Vasil Levski pradinėje mokykloje, kurioje mokyklos vadovo ir mokytojų lyderystės pasekmė – įgyvendinami 28 projektai, pagrįsti realiomis finansinėmis dotacijomis. Šios  sėkmės istorijos įkvepia stažuotės dalyvius naujoms iniciatyvoms ir rajono mokyklose.

 STEAM aplinkų kūrimas mokyklose. Stažuotės Bulgarijos mokyklose dalyviai turėjo galimybes susipažinti su mokyklomis (pvz., Nacionalinė matematikos mokykla Loveče), kuriose aplinkos pritaikytos kompetentingam STEAM ugdymui. Reaguodama į globalius iššūkius ir darbo rinkos pokyčius, Bulgarija ėmėsi ambicingos iniciatyvos – stiprinti gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos (STEAM) ugdymą, todėl 2020 m. Vyriausybė yra patvirtinusi nacionalinę programą „Mokyklos STEAM aplinkos kūrimas“. Programos pagrindinis tikslas – iki 2026 m. įkurti modernų, technologiškai aprūpintą STEAM centrą kiekvienoje valstybinėje ir savivaldybės mokykloje šalyje, tam skiriamas atitinkamas finansavimas. Su STEAM ugdymo metodais, praktiniais pavyzdžiais ir atitinkama technologine programine įranga stažuotės dalyviai galėjo susipažinti ir lankydamiesi minėtoje Nacionalinėje veterinarijos medicinos mokykloje. Bulgarijos pasirinkta STEAM strategija, nukreipta į infrastruktūros kūrimą yra labai panaši į Lietuvos „Tūkstantmečio mokyklų“ projekto logiką, kurios svarbi dalis taip pat yra STEAM laboratorijų įrengimas. Stažuotės dalyviai dar kartą turėjo galimybę įsitikinti, kad tikrasis STEAM tikslas yra ne tik technologijų diegimas, o kritinio mąstymo, problemų sprendimo ir kūrybiškumo ugdymas per integruotą, tiriamąją veiklą, todėl investicijos į įrangą privalo eiti kartu su lygiavertėmis, o galbūt net didesnėmis, investicijomis į mokytojų ir vadovų kompetencijų auginimą, metodikų kūrimą ir visos mokyklos organizacinės kultūros, palankios inovacijoms, formavimą.

Bulgarijos, kaip ir Lietuvos bei kitų Europos sąjungos šalių, teisės aktai, susiję su įtraukiuoju ugdymu, numato, kad kiekvienas vaikas, nepriklausomai nuo jo būklės, turi teisę mokytis bendrojo ugdymo mokykloje. Sistema numato dviejų lygių pagalbą: bendrąją (skirtą visiems mokiniams) ir papildomą (individualizuotą pagalbą mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, lėtinių ligų, išskirtinių gabumų ar esantiems rizikos grupėje). Ypatingas politinis dėmesys skiriamas ir tautinių mažumų, ypač romų tautybės vaikų, integracijai, kuri yra įtvirtinta nacionalinėse strategijose.

Stažuotės metu vizitai į vaikų darželį „Birželio 1-oji“ ir Vasilij Levski pradinę ir kitas mokyklas atskleidė, jog centralizuotai nuleistų įstatymų ir potvarkių nepakanka, kad būtų sukurta realiai veikianti įtrauki aplinka. Pokalbių metu išsiaiškinta, kad darželyje ir mokyklose ugdomas vienas kitas specialiųjų ugdymosi poreikių vaikas, o didžioji dalis jų mokosi specialiosiose mokyklose. Tačiau aplankius vieną seniausių ir žymiausių Varnos mokyklų, turinčių reikšmingą vaidmenį miesto švietimo istorijoje – Šv. Klemento Ochridskio mokyklą Varnoje (Varnos vidurinė mokykla „Sveti Kliment Ohridski“) – stažuotės dalyviai dar kartą įsitikino, kad įtraukties proceso gylis priklauso nuo mokyklos vadovo lyderystės ir vadovo vertybinių nuostatų: šios mokyklos, iš vidurinės perėjusios į pagrindinę (dabar turi iki 35 klases, mokinių skaičius apie 900 – po 5 paralelines klases), vienas iš prioritetų – palaikyti mokinių su specialiaisiais ugdymosi poreikiais integraciją per įrangos laboratorijose ir klasėse atnaujinimus. Mokyklos direktorius Petko Petkov,  akcentuoja  asmeninį požiūrį ir rūpestį kiekvienu mokiniu; saugumą mokykloje  (uniformos, prieigos kontrolė, griežta tvarka, kameros ne tik koridoriuose, bet ir klasėse sprendžiant ugdymo, mokinių drausmės ir pagarbos klasei ir mokytojui klausimus).   Varnos Šv. Klemento Ochridskio mokykla – tai prieinamumo, institucinių pasiekimų ir saugumo derinys. Mokyklos mokiniai garsėja meniniais, matematiniais ir tarptautiniais laimėjimais, o direktoriaus Petko Petkov iniciatyva ir išmaniu vadovavimu kuriama tvarkinga, saugi ir kiekvieną mokinį skatinanti ugdymo(-si) aplinka.

Stažuotės dalyviai domėjosi mokytojų profesionalumu ir motyvacija, kuri yra švietimo sistemos sėkmės pagrindas. Bulgarija, įgyvendindama reformas, skiria dėmesį mokytojų rengimui, nuolatiniam tobulėjimui ir paramos jiems mechanizmams. Norint dirbti mokytoju Bulgarijoje, būtina turėti aukštąjį išsilavinimą – magistro, bakalauro arba specialisto laipsnį, įgytą atitinkamoje studijų kryptyje, ir pedagogo profesinę kvalifikaciją. Valstybiniai švietimo standartai detaliai apibrėžia mokytojams keliamas kompetencijas, kurios apima ne tik dalykines žinias, bet ir pedagoginius, administracinius bei komunikacinius gebėjimus. Stažuotės metu išsiaiškinta, kad Bulgarijoje veikia formali profesinio tobulėjimo sistema. Įstatymas numato, kad kiekvienas pedagoginis specialistas privalo nuolat tobulinti savo kvalifikaciją. Yra nustatytas privalomas minimalus krūvis: 48 akademinės valandos (matuojamos kreditais) per ketverių metų atestacijos periodą. Kiekviena mokykla privalo organizuoti vidinę institucinę kvalifikacijos tobulinimo veiklą, kurios apimtis turi būti ne mažesnė kaip 16 akademinių valandų per metus. Mokytojų veikla yra formaliai vertinama. Kasmet atliekamas veiklos vertinimas, kurio rezultatai yra susieti su karjeros galimybėmis (kvalifikacinės kategorijos suteikimu) ir darbo užmokesčio dalimi.

Mentorystė yra vienas iš būdų, kuriuo Bulgarijos švietimo sistema siekia palaikyti pradedančiuosius mokytojus ir skatinti patirties sklaidą. Sėkminga mentorystės praktika mokykloje priklauso ne nuo nurodymo „iš viršaus“, o nuo mokyklos vadovo lyderystės, jo gebėjimo matyti galimybes, pritraukti išteklius ir formuoti vidinę profesinio augimo bei kolegialios paramos kultūrą. Dažniausiai mokytojų mentoriai yra patys mokyklų vadovai.

Stažuotės dalyviams buvo naudingi vizitai ne tik į švietimo, bet ir kultūros įstaigą (muziejus Varnoje): įsitikinta, kad bendradarbiavimas su muziejais, kultūros centrais ir kitomis institucijomis, skatina mokymąsi už klasės ribų ir sudaro galimybes kultūrinį paveldą integruoti į ugdymo turinį, tai turi įtakos  mokinių kultūrinės kompetencijos ugdymui.

Mokyklų vadovai turėjo galimybę aplankyti mūsų tautos tėvo Jono Basanavičiaus  1880–1905 gyvenusio Bulgarijoje, namą. Tikėtina, kad kiekvienas stažuotės dalyvis išgyveno pasididžiavimo jausmą, kuomet Varnos ekskursijų vadovė pabrėžė J. Basanavičiaus svarų indėlį į bulgarų sanitariją, etnografiją, antropologiją, archeologiją ir kitas mokslo sritis (1891 jam suteikta Bulgarijos pilietybė, 1902 išrinktas Bulgarijos mokslų akademijos tikruoju nariu, J. Basanavičiaus vardu Varnoje pavadinta gatvė).

Apibendrinant, galima teigti, kad Klaipėdos rajono švietimiečių KT stažuotės į Bulgariją pagal KT programą „Lyderystės raiška tarptautinėje praktikoje: stažuotė Bulgarijos švietimo įstaigose"  metu įgytos žinios galės būti integruojamos į kasdienę praktiką. Dalyviai sustiprino nuostatą, kad būtina gilinti ne tik savo, kaip vadovų, bet ir mokytojų lyderystės kompetencijas, skatinti aktyvesnį mokinių įsitraukimą į mokymosi procesą, kurti ir tobulinti STEAM aplinkas, įgalinančias ugdyti mokinių  kritinį mąstymą, problemų sprendimą ir kūrybiškumo ugdymą per integruotą, tiriamąją veiklą. Stažuotės metu mokyklų vadovų užmegzti nauji ryšiai su Bulgarijos mokyklomis gali tapti ilgalaikio bendradarbiavimo pagrindu, kuris leistų dalintis gerąja patirtimi, organizuoti bendrus projektus, keistis idėjomis ir toliau tobulinti ugdymo kokybę abiejose šalyse.

 Refleksijos metu mokyklų vadovų išsakytos mintys: „Labiausiai pasiteisino galimybė vizitų metu giliau suprasti, kaip ugdymas susijęs su vietos kultūra, tradicijomis ir istorine atmintimi“, „Didelis dėmesys skiriamas pilietiškumo ugdymui“, „Aplinkos pritaikytos mokinių ir mokytojų saugumui“, „Man labai patiko pamatyti Bulgarijos ikimokyklinio ugdymo įstaigą, patiko ten vyraujanti estetika, minimalizmas, spalvų vientisumas, ugdomosios aplinkos kūrimas“, „Nustebino, kad Bulgarijoje kiekviena mokykla turi savo buhalterį ir juristą“. KT programos dalyviai  grįžo į Lietuvą su naujomis idėjomis, motyvacija ir įkvėpimu, pasiruošę įgyvendinti pokyčius, kurie būtų susiję ne tik su technologiniais sprendimais bei edukacinių erdvių gerinimu, bet ir skatintų aktyvesnį mokyklos ir mokinių tėvų bendradarbiavimą, pilietiškumo ugdymą, didintų vaikų mokymosi motyvaciją.   Stažuotės dalyvių pastebėti teigiami Bulgarijos švietimo aspektai galės būti pritaikomi, rengiant Klaipėdos rajono švietimo įstaigų 2026–2028 m. strateginius planus, atliepsiančius tolesnę lyderystės, kultūrinio ir STEAM ugdymo plėtrą,  įtraukties procesų tobulinimą bei tinklaveiką tarp mokyklų.

Dėkojame Loretai Kaltauskienei už tikslingą Bulgarijos švietimo įstaigų ir lektorių parinkimą bei sklandų stažuotės programoje numatytų veiklų įgyvendinimo suorganizavimą.

Daugiau nuotraukų rasite čia: https://www.facebook.com/krsc.lt/posts/pfbid08Lr4FY7BRD2wHHRtaxpYCHKppCVzVWHV4NU9aJk9wkA8HPzfVK9GBNftiaXTLiLpl

Švietimo centro direktorė
Virginija Kazakauskienė