Lietuvių kalba
Rugsėjo mėnesį Dituvos Aleksandro Teodoro Kuršaičio pagrindinėje mokykloje, istorijos mokytojos Mildos Kontrimės iniciatyva, veikė lietuvių kalbos instituto paroda „Paliesk lietuvių kalbą rankomis“.
Tai edukacinė paroda, skirta žaismingai pristatyti svarbiausius lituanistikos ir kalbotyros pasiekimus, supažindinti su lietuvių kalbos istorija, skatinti pasididžiavimą lietuvių kalba, bei priminti jos išskirtinumą ir vietą pasaulio kalbų kontekste.
Klaipėdos rajono Dituvos pagrindinėje mokykloje vyko konferencija „Kuršaičių nuopelnai lietuvybei ir Mažosios Lietuvos kultūrai“, kuri skirta lietuvių kalbos dienoms ir Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-mečiui paminėti. Šioje konferencijoje dalyvavo lituanistai, istorikai, mokyklos ir kaimo bendruomenės atstovai. Mokykla yra gatvėje, kuri pavadinta Kuršaičių vardu. O kas gi tie Kuršaičiai? Istorija išties įdomi. Kretingoje gyvenęs Gustavas Kuršaitis su sūnumi Aleksandru Teodoru dar XIX amžiuje atsikėlė gyventi į Dituvą. Kiek pamokytojavęs, Gustavas Kuršaitis mirė, o Aleksandrą Teodorą toliau globojo jo dėdė, Priekulėje mokytojavęs Liudvikas Kuršaitis (palaidotas Senosiose Dituvos kapinėse), o vėliau mokymąsi finansavo lietuvių – vokiečių kalbos žodyno ir lietuvių kalbos gramatikos sudarytojas Frydrichas Kuršaitis.
Kai tik mūsų aplinkoje įsivyrauja ilgi, šalti rudens vakarai, Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazijoje jaukiai sužiba laužas, kasmet kviečiantis Klaipėdos regionų mokytojus, jų iškalbingus mokinius dalyvauti Pasakorių šventėje-konkurse. Jo sumanytoja – šviesaus atminimo lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Daiva Toliušienė.
Spalio 24 d. Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazijos trečiokams buvo pasiūlyta pamoką iškeisti į edukacinę išvyką! Kadangi aš pati vasarą lankiausi Kisinių etnografinėse kapinėse, tad, pasikalbėjusi su lietuvių kalbos ir literatūros bei istorijos mokytojomis Zofija Vaitkuviene, Ingrida Jančauskiene, sulaukiau palaikymo bei paramos.
Saugiai važiuodami mokykliniu autobusu, jau kalbėjomės, kad gimtąjį kraštą svarbu pažinti kaip ir savo šeimos šaknis. Lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja priminė, kad dabar mokomės apie renesansą, o viena reikšmingų idėjų – protestantizmo skatinimas vartoti gimtąją kalbą, kurią ypač išsaugo spausdintas žodis. Istorijos mokytoja kalbėjo, kad Dovilai, Kisiniai – buvusios Mažosios Lietuvos teritorijos, o kitų metų sausio 15 d. minėsime šimtmetį, kai Mažoji Lietuva buvo prijungta prie Didžiosios. Gimtosios kalbos mokytojai pasiteiravus, kokia rašytoja aktyviai dirbo, stengėsi, kad abi Lietuvos susijungtų, gimnazistai gana greitai atsakė, kad Ieva Simonaitytė – jos atminimui skirti 2022 m.
Daugelis šaltinių teigia, kad meninis skaitymas yra vienas iš dažnesnių saviraiškos būdų, labai svarbus lavinant skaitymo, kalbėjimo įgūdžius, kūrybinį ir kritinį mąstymą, skatina protinę veiklą, padeda ugdytis dėmesio koncentraciją. Skaitydamas žmogus pasineria į teksto herojaus išgyvenamas emocijas, ugdosi empatiškumą.
Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešoji biblioteka kartu su Klaipėdos universitetu, Klaipėdos miesto savivaldybės Švietimo skyriumi spalio 25 d. organizavo 1-12 klasių moksleivių Ievos Simonaitytės meninio skaitymo konkursą. Renginyje gebėjimus, kūrybiškumą, individualumą bei darbštumą pademonstravo 47 mokiniai iš Žemaitijos regiono mokyklų. Tarp jų buvo ir Klaipėdos rajono gimnazisčių.
Šiandienos žmogus vis daugiau dėmesio skiria lavinimuisi, ugdymuisi, tad tikrai supranta bibliotekos svarbą bei naudą. Joje teikiamos švietimo informacinės pagalbos paslaugos, organizuojamos skaitymo skatinimo, savišvietos, kultūrinio ir socialinio sąmoningumo, bendrųjų kompetencijų ir medijų raštingumo ugdymo veiklos. Ne išimtis ir Gargždų ,,Vaivorykštės“ gimnazija, kurioje šiemet įvairiais būdais akcentuota, kad spalis – mokyklų bibliotekų mėnuo. Bibliotekininkė Barbora Dotienė dalį trečiokų ir antrokų pakvietė į edukaciją, kurią vedė Klaipėdos apskrities I. Simonaitytės viešosios bibliotekos Edukacinės erdvės edukatorė Valdemara Butkevičienė. Viešnia itin išryškino kūrybinio mąstymo, patyriminio mokymosi reikalingumą, tad netradicinės pamokos dalyvius ir paragino aktyviai pasvarstyti, ar įmanoma prikelti mirusį žodį?
Kiekvienais metais Gargždų ,,Vaivorykštės“ gimnazijoje vasario 16 d. – gegužės 7 d. minimos Lietuvių kalbos dienos. Įvairiomis veiklomis aktyviau prisidedama prie lietuvių kalbos puoselėjimo, stiprinama gimtosios kalbos mokymosi motyvacija, didinamas lietuvių kalbos prestižas.
Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazijos pirmokams (9 kl.) lietuvių kalbą ir literatūrą dėstantys mokytojai literatūros kurso pamokas pradėjo ne įprastame kabinete, o būtent bibliotekoje, kuri metaforiškai vadinama knygų namais. Simboliška, jog naujoje mokykloje gimnazistai pamokas pradeda ir susipažindami su naujomis erdvėmis, jose dirbančiais žmonėmis.
Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazijos abiturientės Julija Bendikaitė, Gabrielė Čiunkaitė, „užnorintos“ gimtosios kalbos mokytojos Zofijos Vaitkuvienės, dalyvavo respublikinėje lietuvių kalbos ir literatūros konferencijoje „Lietuvių maža, mes galime išlikti tik savo mokslu, gabumais, darbštumu“ (A. Stulginskis). Renginys skirtas Lietuvių kalbos dienoms paminėti.
2019-ieji metai buvo paskelbti Žemaitijos metais. Agluonėnų pagrindinė mokykla dalyvavo rajono etnokultūros programų konkurse ir gavo paramą projektui „Pažintis su Žemaitija“, skirtam Žemaitijos 800 metų sukakčiai. Mokykla yra Mažosios Lietuvos teritorijoje. Artimiausi mūsų kaimynai – žemaičiai. Noras kuo geriau pažinti kaimynus paskatino vykdyti šį projektą ir tapo pagrindiniu tikslu.
„Geros mokyklos koncepcijoje“, į kurią lygiuojasi visa šiandieninė švietimo sistema, teigiama: „<...> gera mokykla – pamatinėmis vertybėmis ugdymą grindžianti ir sėkmės siekianti mokykla“.
Šiuolaikinėje mokykloje svarbiausiu tikslu tampa kritinio mąstymo, bendradarbiavimo, gebėjimo dirbti komandoje, mokėjimo mokytis ugdymas, todėl sėkminga mokytojos ir mokinio veikla – mąstymą lavinanti veikla, kurioje naudojama gausybė patrauklių metodų, padedančių atsiskleisti kūrybingumui. Kaip teigia žymus pedagogas, pedagogikos teoretikas Sebastianas Leitneris, šiandien svarbiau ne tai, ko mokytojas moko, bet tai, kaip mokiniai mokosi. Todėl pamokos netradicinėse erdvėse, edukacinės išvykos, patyriminis mokymas tampa neatsiejama kiekvienos mokymosi veiklos dalimi.
„Geros mokyklos koncepcijoje“, į kurią lygiuojasi visa šiandieninė švietimo sistema, teigiama: „<...> gera mokykla – pamatinėmis vertybėmis ugdymą grindžianti ir sėkmės siekianti mokykla“.
Šiuolaikinėje mokykloje svarbiausiu tikslu tampa kritinio mąstymo, bendradarbiavimo, gebėjimo dirbti komandoje, mokėjimo mokytis ugdymas, todėl sėkminga mokytojos ir mokinio veikla – mąstymą lavinanti veikla, kurioje naudojama gausybė patrauklių metodų, padedančių atsiskleisti kūrybingumui. Kaip teigia žymus pedagogas, pedagogikos teoretikas Sebastianas Leitneris, šiandien svarbiau ne tai, ko mokytojas moko, bet tai, kaip mokiniai mokosi. Todėl pamokos netradicinėse erdvėse, edukacinės išvykos, patyriminis mokymas tampa neatsiejama kiekvienos mokymosi veiklos dalimi.
Gargždų ,,Vaivorykštės“ gimnazijos antrokės Evelina Dargytė, Rugilė Žvirblytė, Greta Rudgalvytė, Aistė Dargužaitė, Ema Paulauskaitė turėjo galimybę dalyvauti respublikos bendrojo ugdymo mokyklų konferencijoje-viktorinoje ,,Kultūriniai, istoriniai ir biografiniai atspindžiai literatūroje“. Renginį, kuriame pranešimus skaitė dvidešimt devyni 9-10 klasių mokiniai, viktorinoje dalyvavo dar gausesnis būrys paauglių, organizavo Šilalės rajono Kvėdarnos Kazimiero Jauniaus gimnazija.
Gargždų ,,Vaivorykštės“ gimnazijos III klasės A1 srauto mokinių (mokytoja Rasa Rusteikienė) lietuvių kalbos ir literatūros projekto ,,METŲ“ IŠMINTIS“ aprašymas:
Dirbdama gimnazijoje su vyresniųjų klasių mokiniais skatinu bent kartą metuose paruošti literatūros projektą, kurio temą pasiūlau, tačiau gimnazistams palieku laisvę interpretuoti. Taip mokiniai skatinami ne tik ,,sausai“ pažinti, suprasti ir išmokti medžiagą, ne tik rašinius mokosi kurti, bet ir įsitraukia į praktinę kūrybinę veiklą, patiria atradimo ir kūrybingumo skleidimosi džiaugsmą, ugdosi gebėjimą viešai pristatyti atliktus projektus. Dalinuosi originaliais šių metų gimnazistų darbais, tikėdamasi, kad toks tolimas rašytojas kaip Kristijonas Donelaitis gali priartėti prie jauno, šiuolaikinėse technologijose skendinčio, žmogaus.
Puslapis 1 iš 3
- 1
- 2
- 3
- Sekantis
- Paskutinis