Vienas iš Švietimo centro veiklos uždavinių, apibrėžtų Švietimo centro nuostatuose (patvirtinti Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2024 m. sausio 25 d. sprendimu NR. T11-34) yra rengti kvalifikacijos tobulinimo mokyklų bendruomenėms (vadovams, mokytojams, pagalbos mokiniui specialistams, mokiniams ir jų tėvams) programas, projektus ir juos įgyvendinti.
Kvalifikacijos tobulinimo (toliau – KT) tikslas – tobulinti pedagoginių darbuotojų kompetencijas, įgyti kito mokomojo dalyko ar pedagoginės specializacijos ir (ar) vadovavimo ir lyderystės kompetencijų, siekiant švietimo kokybės. KT apima įgytos kvalifikacijos plėtojimą ir profesinių kompetencijų tobulinimą.
KT uždaviniai:
- keisti ugdymo, mokymo ir (ar) vadovavimo praktiką ir nuostatas, siekiant pedagoginių darbuotojų profesinio meistriškumo, nuolat įsivertinant, mokantis, dalijantis gerąja patirtimi;
- užtikrinti švietimo kokybę.
Pagrindiniai KT principai, remiantis Švietimo centro 2023–2025 metų strateginiu planu:
- kryptingumo – vadovaujamasi Lietuvos vyriausybės, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos strateginiais dokumentais, Klaipėdos rajono savivaldybės plėtros iki 2030 m. strateginio plano nuostatomis;
- atsinaujinimo – orientuojamasi į naujoves besikeičiančiomis sąlygomis;
- sistematiškumo – KT vykdomas sistemiškai ir apima visą pedagoginę bendruomenę;
- nenutrūkstamumo – KT orientuotas į nuolatinį pedagoginio personalo gebėjimų stiprinimą sprendžiant aktualius švietimui uždavinius;
- finansinio racionalumo – KT skiriami ištekliai turi užtikrinti mokymo efektyvinimą;
- plataus pagrindžiamumo – teorinių žinių įsisavinimas, praktinių įgūdžių suformavimas savarankiškoje veikloje, profesinių ir asmeninių savybių vystymas;
- KT formų įvairovės – KT formos numatomos atsižvelgiant į siektinas įgyti kompetencijas: teoriniam pagrindui suteikti pasirenkama paskaitos ar seminaro forma, praktiniams įgūdžiams – nuo kolegialaus mokymosi ir / ar mokymosi su mentoriumi darbo vietoje iki kūrybinių dirbtuvių, metodinių / praktinių KT renginių, stažuočių ir kt., problemų analizei ir sprendimui – apskrito stalo diskusija, supervizija, forumas, pamokos tobulinimui – atvirų pamokų stebėjimas ir aptarimas, patirties pasidalijimui – įvairūs praktinės patirties sklaidos renginiai ir kt.;
- dokumentavimo – veiklos įrodymas dokumentais;
- struktūrizavimo – KT derinimas prie pedagoginių darbuotojų poreikių.
Švietimo centras, vykdydamas profesinių kompetencijų tobulinimą:
- rengia ir įgyvendina KT programas, prireikus konsultuojasi su pedagogų rengimo centrais, kitomis aukštosiomis mokyklomis ir švietimo įstaigomis dėl KT programų turinio ir jų įgyvendinimo;
- tiria ir analizuoja pedagoginių darbuotojų ir mokytojo padėjėjų profesinių kompetencijų tobulinimo poreikius švietimo įstaigose, pasitelkdamas Rajono mokyklų metodinius būrelius tiria atskirų dalykų mokytojų ir veiklos sričių KT poreikius, informuoja ir konsultuoja švietimo ir kitas savivaldybės suinteresuotas įstaigas KT klausimais;
- pagal poreikį teikia švietimo pagalbą pedagoginiams darbuotojams, mokytojo padėjėjams ir įstaigoms, analizuoja ir skleidžia gerąją švietimo įstaigų, pedagoginių darbuotojų ir mokytojo padėjėjų patirtį, bendradarbiauja su kitomis švietimo pagalbos įstaigomis, pedagoginių darbuotojų asociacijomis.
Pedagoginiai darbuotojai ir mokytojo padėjėjai profesines kompetencijas gali tobulinti pedagoginių darbuotojų ir mokytojo padėjėjų KT programose, nacionalinėse pedagoginių darbuotojų KT programose, renginiuose ir savišvietos būdu, taip pat dalyvaudami mentorystės mokymuose, ugdomosios ir vadybinės veiklos stebėjimuose ir aptarimuose, praktinės veiklos refleksijose, stažuotėse ir kituose KT renginiuose.
KT yra planuojamas asmens, švietimo įstaigos, rajono ir nacionaliniu lygmenimis.
