apie zodzio galia 1Šiandienos žmogus vis daugiau dėmesio skiria lavinimuisi, ugdymuisi, tad tikrai supranta bibliotekos svarbą bei naudą. Joje teikiamos švietimo informacinės pagalbos paslaugos, organizuojamos skaitymo skatinimo, savišvietos, kultūrinio ir socialinio sąmoningumo, bendrųjų kompetencijų ir medijų raštingumo ugdymo veiklos. Ne išimtis ir Gargždų ,,Vaivorykštės“ gimnazija, kurioje šiemet įvairiais būdais akcentuota, kad spalis – mokyklų bibliotekų mėnuo.  Bibliotekininkė Barbora Dotienė dalį trečiokų ir antrokų pakvietė į edukaciją, kurią vedė Klaipėdos apskrities I. Simonaitytės viešosios bibliotekos Edukacinės erdvės edukatorė Valdemara Butkevičienė. Viešnia itin išryškino kūrybinio mąstymo, patyriminio mokymosi reikalingumą, tad  netradicinės pamokos dalyvius ir paragino aktyviai  pasvarstyti, ar įmanoma prikelti mirusį žodį?

Pamoka prasidėjo nuo ,,vardo įgarsinimo“: prisistatydmi gimnazistai turėjo pasakyti ne tik savo vardą, bet ir jo reikšmę ar suteikimo istoriją. Vartodami gimtąją kalbą edukacijos dalyviai dalijosi ir vardų kilmės žiniomis, ir subtiliomis ar linksmomis šeimos istorijomis. O kai kurie sau pasiskyrė užduotį plačiau pasidomėti apie vardo gavimą.

Pasiskirstę į grupes ir gavę dovanų knygos skirtuką, ,,saugantį“ mirštančius žodžius, atidžiai jį patyrinėjo. Pavyzdžiui, ,,ryma“ (ramybė, rimtis), ,,dabus“ (puošnus), ,,laimybė“ (laimė, palaima) mažai kuo skiriasi nuo dabar vartojamų. Na, o ,,čiūtė“ (kankorėžis) ar ,,ventarinė“ (pilvas) pasirodė negirdėti ir juokingai skambantys – iškart tokius žodžius norisi vartoti.

apie zodzio galia 2

Linksma gimnazistams pasirodė ir kūrybinė užduotis – pasirinkti  keturis mirštančius žodžius, parašyti po sakinį, o paskui iš sugalvotų sakinių sukurti ir tekstą. Smagu klausytis  šmaikščių, intriguojančių istorijų, kuriose, atrodo, taip lengvai atgijo seniai užmiršti žodžiai!

Toliau dar įdomiau. Mokiniai pasitelkė uoslės ir garsų pojūčius, kad asociatyviai įvardintų žodį. Uosdami keturis skirtingus eterinius aliejus, klausydami skirtingų senovinių lietuvių instrumentų garsų, turėjo pasakyti, su kokiu nebevartojamu žodžiu randa sąsajų. Netikėta tai, kad kai kurių grupių atsakymai sutapdavo, tarkim, rožių kvapas daugumai asocijavosi su ,,laimybe“ (laime, palaima), o traškesys - ,,atlėšiu“ (atodrėkiu). Edukatorė paminėjo, kad kvapai, garsai gali padėti rasti kontekstus, ir paragino mokantis pasinaudoti minėtais būdais.

apie zodzio galia 3

Gimnazistai negalėjo tvirtai pasakyti, ar yra prasmė  prikelti mirusius žodžius, tik pasidžiaugė, kad Klaipėdos apskrities I. Simonaitytės viešosios bibliotekos kiemelyje yra plytelės, ,,atgaivinančios“ mirusius žodžius (idėjos autoriai – Vytautas Čepas, Juozas Šikšnelis).   Mokiniai vieningai minėjo, kad kalbą nuo išnykimo saugoja jos vartojimas žodžiu bei raštu, puoselėjimas bei perdavimas jaunesniems, ir net neabejojo gero, gražaus žodžio galia.

Zofija Vaitkuvienė,

gimnazijos  lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja metodininkė

Nuotraukos gimnazijos bibliotekininkės Barboros Dotienės