2020 06 30 13 35 37 2020 06 26 Nuotolinio mokymo si patirtys. Kokie iššūkiai dar laukiaBirželio 26 d. Klaipėdos rajono švietimo įstaigų vadovai, Savivaldybės švietimo skyriaus vyriausieji specialistai ir švietimo centro darbuotojai rinkosi į netradicinį pasitarimą „Nuotolinio mokymo(si) pamokos ir patirtys – ar ateityje būsime geriau pasirengę galimiems karantino išbandymams?“ Lapių kaimo bendruomenės parke. Pasiilgę tiesioginio bendravimo, kolegos turėjo apie ką pasikalbėti prie šeimininkų, Lapių pagrindinės mokyklos komandos, pasitikimo kavos ir gardaus pyrago. Lapiškiai pavaišino kolegas medumi, kurį ką tik sunešė jaukiai mokyklos sode trijuose aviliuose apgyvendintos bitės. Tai idėja iš projekto „Lyderių laikas 3“ edukacinės išvykos į Prahą, kurią įgyvendino mokyklos direktorė Vilija Lukauskienė.

„Jeigu vienoje Prahos mokykloje ant stogo įkurdintos bitės neša medų, kodėl jos negalėtų darbuotis Lapių pievose ?“, – apie projekto idėją komentuoja V. Lukauskienė. „Be to, tai ir nauja patirtinio ugdymo aplinka mokiniams“, – prideda Lapių pagrindinės mokyklos direktorė. Baigėsi neeiliniai mokslo metai, kai ugdymo procesas buvo vykdomas nuotoliniu būdu. Mokytojai ir mokiniai beveik įprato mokytis kitaip, o praėjusių mokslo metų teiginys – „Mes jau nebemokysim ir nesimokysim kaip buvo anksčiau“ – pilnai įsisąmonintas. Šiandien mokytojai ir mokyklų vadovai, vykdę nuotolinį mokymą, jau gali įvardinti, jog susidūrė su nemažais iššūkiais, tačiau juos galima sėkmingai įveikti: tai ir turinio kūrimas, ir klasės dinamikos valdymas, ir mokinių vertinimas, ir grįžtamojo ryšio teikimas, ir mokinių konsultavimas. Norisi tikėti, kad ekstremalios situacijos iškelti ir Klaipėdos rajono mokyklose įveikti iššūkiai ilgalaikėje perspektyvoje leis racionaliai išspręsti tiek efektyvesnio ir šiuolaikiškesnio nuotolinio mokymo klausimus, tiek prisidės prie galimos naujos karantino situacijos įveikimo.

Pirmoje pasitarimo dalyje dalyviai pasiskirstė į 4 darbo grupes. Darbo grupėse tikslas – aptarti nuotolinio mokymo patirtis karantino laikotarpiu, kad ateinančiais mokslo metais, reikalui esant, būtų galima išvengti praėjusių mokslo metų klaidų ir sustiprinti nuotolinio mokymo efektyvumą. Darbo grupių klausimai ir atsakymų apibendrinimai čia. Iš apibendrinimų galima daryti išvadą, kad nuotolinis mokymasis duoda gerų rezultatų tik tuomet, kai mokiniui yra įdomu mokytis ir pastoviai gaunamas grįžtamasis ryšys. Šiuos procesus užtikrina pozityvus vadovų ir mokytojų profesionalumas, reiklumas sau, atkaklumas ir nuoseklumas bei nuolatinis profesinis tobulėjimas, kai individualus mokymasis tampa kolektyviniu mokymusi, kuomet geriausios praktikos, metodikos, įrankiai yra išryškinami ir taikomi viso kolektyvo lygmeniu.

Antroji pasitarimo dalis buvo skirta susipažinimui su Klaipėdos rajone teikiamų edukacinių programų galimybėmis. Iš Lapių bendruomenės parko pasitarimo dalyviai nusileido į Žvelsos upelio slėnį prie Lapių piliakalnio. Čia visus pasitiko buvęs karo lakūno, diplomatas, pirmasis Jungtinės Karalystės karo atašė Lietuvoje Deivydas Holidėjus. Šiltai sutikęs svečius, jis pristatė savo sodybą ir pakvietė į apžvalginę ekskursiją po savo gyvenimo veiklos memorialinę ekspoziciją. „Pilotavau lėktuvą su atomine bomba. Buvo toks baisus šaltojo karo metas. Laimė, kad viskas baigėsi treniruotėmis ir niekada nenuskambėjo tikrojo pavojaus signalas. Nes vieta, kur turėjau numesti šitą baisų ginklą, buvo ties Radviliškiu – JAV Žvalgybos žiniomis, čia buvo sovietinių atominių raketų saugykla“, – dalijosi prisiminimais D. Holidėjus.

Piliakalnio papėdėje, kūrendama kelis laužus, laukė Edita Nurmi, senovės kuršių valgių tyrinėtoja, edukacinės programos „Senovės kuršių vikinginio laikotarpio (IX-XII a.) gyvensena ir autentiški maisto gaminimo būdai“ autorė. Edukacinės programos tikslas – naudojant patrauklius ir įtraukiančius atkuriamosios istorijos metodus, paskatinti mokinius domėtis kuršiška savo krašto istorija bei kultūros paveldu, ją vertinti ir puoselėti. Uždaviniai – nuimti bent dalį paslapties šydo nuo kuršių vikinginio laikotarpio (IX-XII a.), supažindinant su protėvių maisto racionu, patiekalais ir maisto gaminimo būdais. Mokyklų vadovai patys aktyviai dalyvavo maisto gaminime ir degustacijoje (žr. fotoreportaže). Naudojant pagal archeologų radinius autentiškus rūbus bei rekonstruotus papuošalus, buities daiktus ir maisto gaminimo receptus, pagal E. Nurmi parengtą programą, mokiniai gali gyvai susipažinti su senovės kuršių valgių gaminimu. Prie pagal radinius pasiūtų, nulietų, išskaptuotų bei nužiestų daiktų vaikai turi galimybę prisiliesti gyvai. Senovės kuršiai labai sumaniai panaudodavo tai, ką suteikia gamta: šalia esantys vandens telkiniai, miškai, taip pat naminiai gyvuliai – avys, ožkos, naminiai paukščiai. Maistą gamindavosi labai sumaniai ir išties skaniai. Pavyzdžiui, molyje kepdavo sūrį (dabartinis atitikmuo – sūrio suflė), šaukščio lapais apsupę ir moliu aptepę, žemėje kepdavo marinuotą mėsą, virė gardžius troškinius. Jų duona buvo nedideli tešlos paplotėliai, kepami ant virš ugnies kaitinamos akmens ar juodmetalio plokštės. O duonos pagardai (kanapių sviestas, varškės kremas ir kt.) ypatingai skanūs. Jei mokykla organizuoja išvykas į gamtą, atsivežama speciali laužavietė ir vaikams suteikiama galimybė drauge kepti miežinės duonos paplotėlius. Tokios duonos kepimas vaikams ypatingai smagus, o drauge kepdami klausosi pasakojimo apie senovės kuršių gyvenseną, produktus bei žoleles, kurias jie naudojo. Tai puiki patyriminio mokymosi netradicinėje aplinkoje edukacinė programa, turinti Kultūros ministerijos pasą. Užsiėmimas gamtoje trunka ilgiau – 90 min (kaina 5 Eur mokiniui). Edukaciniam užsiėmimui vykstant klasėse, mokiniai supažindinami su senovės Kuršių gyvensena ir autentiškais maisto gaminimo būdais bei aplinka naudojant video medžiagą. Užsiėmimai mokyklose trunka 45 min (kaina 3 Eur mokiniui). Renginiui egzotikos suteikė E. Nurmi sūnus, didysis mamos padėjėjas, Marcus Aurelius ir didžiulis šuo – vilkogaudis Magnusas.

VAIZDO REPORTAŽAS