Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti sekretoriatas (toliau - Tarptautinės komisijos sekretoriatas) kviečia bendrojo ugdymo mokyklas, Tolerancijos ugdymo centrų komandas (mokytojus ir mokinius) įgyvendinti projektą „Kiekvienas žmogus turi savo vardą“. Šiuo projektu norime paskatinti rinkti informaciją apie įvairiose Lietuvos vietose gyvenusius žydus: jų gyvenimo istorijas, indėlį į vietos miesto ar miestelio ekonomiką, kultūrą, politiką bei šių žmonių likimą.

Panašų projektą iniciavome 2010 metais, prašydami surinkti kuo daugiau informacijos apie gyvenusius ir nužudytus vietose žydus. Šiuo projektu norime paskatinti pratęsti pradėtą kraštotyrinį darbą – surinkti kuo daugiau informacijos apie gyvenusius žmones, kurie turėjo įtakos miesto ar miestelio istorijai, ekonomikai, politikai ar kultūrai. Artėjant Lietuvos žydų genocido aukų dienai – rugsėjo 23 d., prisimename Lietuvos įvykusią Holokausto tragediją. Tačiau kalbant apie tūkstančius Lietuvoje nužudytų žydų, norisi priminti, jog pirmiausia Holokaustas, kaip tragedija, yra ištuštėjusios mūsų miestų ir miestelių gatvės, kuriomis neskuba kartu šalia lietuvių ar kitų tautinių bendrijų gyvenę žydai. Lietuvos miesteliuose dar gausu pastatų, kuriuose gyveno žydai ir dabar, tik ant kai kurių likę užrašai primena, jog čia buvo sinagoga, ješiva (mokykla), pirtis ar amatininko namas. Už visų skaičių, kurie mini nužudytus Lietuvoje žydus - pirmiausia yra žmonės su vardais, asmeninėmis istorijomis, pomėgiais, gabumais, socialine padėtimi.

Projekto tikslai:
•    Paskatinti mokinius kraštotyrinei - pažintinei veiklai, kurios metu mokiniai apklaustų savo senelius, prosenelius, kaimynus, ką nors atsimenančius apie toje vietoje gyvenusius žydus, kartu paskatinant domėtis savo krašto, vietovės istorija;
•    Sudaryti gyvenusių žydų sąrašus (su vardais/pavardėmis ir kt. bazine, pagrindine informacija);
•    Paskatinti vietos mokyklas aktyviai bendrauti ir bendradarbiauti su krašto muziejais.

Projekto įgyvendinimo etapai:
1.    Mokiniai, paskatinti mokytojo(-jos) ar kartu su mokytoju (-ja) apklausia savo aplinkoje gyvenančius vyresnio amžiaus žmones, kurie atsimena Nepriklausomos Lietuvos laikotarpį (tarpukario), pirmąją sovietų okupaciją bei nacių okupacijos pradžią Antrojo pasaulinio karo metu (1941 m.).
2.    Mokiniai užsirašo gautą informaciją apie vietoje gyvenusius žydus:
•    vardas, pavardė;
•     profesija;
•     amžius;
•     pomėgiai;
•     gyvenamoji vieta (gali būti, jog atsimins kokiame name gyveno);
•     įdomios istorijos, susijusios su vienu ar kitu žmogumi;
(Informacijos apimtis gali būti labai skirtinga: vieni žmonės atsimins mažai, kiti priešingai – daug).
•    Žmogaus likimas (emigravo ar išvyko iš tos vietos iki nacių okupacijos pradžios į kitą vietą, buvo ištremtas 1941 m. birželio 14 – 21 d., buvo suimtas ir sušaudytas, likimas nežinomas ar mirė dar iki nacių okupacijos pradžios).
                  3.    Išgirstas įdomesnes istorijas užrašo bei gautą informaciją apie konkrečius asmenis (vardas/pavardė bei kt. lakoniška informacija) siūlome užpildyti lentelėje, kuri vėliau padėtų suskaičiuoti identifikuotus asmenis (lentelės pvz. yra atsiųstas kartu su šiuo aprašu)

Rekomendacijos projektui:
•    Surinkti kuo daugiau informacijos apie vietose gyvenusius žydus, tą informaciją išsaugoti, kol dar yra vyresnio amžiaus žmonių, galinčių prisiminti ir papasakoti;
•    Bendradarbiauti su vietos muziejais, kuriuose gali būti tam tikros informacijos apie vietoje gyvenusius žydus: nuotraukos, laiškai ar archyviniai dokumentai, kurie padėtų mokiniams sužinoti apie vietoje gyvenusius žydų tautybės asmenis;

Projekto rezultatai:
•    Surinktas įdomias žmonių istorijas galima bus panaudoti istorijos, kalbų, etikos, pilietiškumo pagrindų pamokose, vietoje organizuojamuose renginiuose;
•     Mokinių surinkta medžiaga gali pasitarnauti vietos muziejams, jų kuriamoms ekspozicijoms;
•    Užrašytos žmonių pavardės, vardai gali padėti identifikuoti nužudytus vietose žydus, kurie masinių žudynių vietose yra paminėti tik skaičiais, pvz.: „šioje vietoje nužudyta ...vyrų, ....moterų ir ....vaikų“. Surinkta informacija gali būti naudinga ateičiai, konkrečiam nužudytų žmonių atminimo įamžinimui ar vietose organizuojant Holokausto aukų atminimo dieną ir pan.

Projekto viešinimas ir sklaida:
-    surinktą informaciją, įdomias istorijas patalpinsime Tarptautinės komisijos internetiniame puslapyje: www.komisija.lt ;
-    mokyklos bendruomenė gaus oficialų patvirtinimą apie dalyvavimą projekte;
-    mokyklos atstovus, daugiausia surinkusius informacijos, istorijų, pakviesime apsilankyti Vilniuje, susipažinti su Vilniuje gyvenusia žydų bendruomene, jos kultūriniu, moksliniu palikimu bei tragišku likimu Antrojo pasaulinio karo metais;

Projekto įgyvendinimo laikotarpis:
2013 m. rugsėjis – 2014 m. balandis

Šis projektas yra kraštotyrinis ir skirtas ne tik Holokausto aukų įamžinimui, bet ir vietos istorijos pažinimui ir suvokimui. Manome, jog deklaruojama Jakovo Bunkos labdaros ir paramos fondo idėja „labai svarbu, kad pasaulis žinotų ne tik kaip mes žuvome, bet ir kaip gyvenome“ yra labai svarbi istorinės atminties įamžinimo prasme. Būtent, šio fondo dėka, plungiškiai sužinojo apie Plungės žydą, Plungės burmistrą 1918 – 1930 m. Boruchą Dovydą Goldvaserį. Plungės miesto gyventojai ir miesto svečiai jau žino ir apie kitą žymų Plungės žydą – gydytoją Borisą Efrosą, kuris 1958 metais atliko pirmąją širdies operaciją Lietuvoje, po kurios operuotas ligonis išgyveno dar 25 metus. Panašias istorijas, apie mažiau žinomus žmones, galbūt dar galima išgirsti iš vyresnio amžiaus žmonių. Gyvai papasakotos istorijos geriau iliustruoja mūsų valstybės gyvenimą XX amžiaus pradžioje, suteikia naujų žinių apie daugiakultūrį Lietuvos miestų ir miestelių klestėjimą iki Antrojo pasaulinio karo.  

Susidomėjusius ar ketinančius įgyvendinti šį projektą (nepriklausomai kiek informacijos ar istorijų surinksite), kviečiame užsiregistruoti, informuoti mus el. adresu:    arba telefonu: 8 760 63818.

Tarptautinės komisijos sekretoriatas