„Kelionė laiku“ panaudojant mus supančią aplinką yra veiksmingiausias mokymo ir mokymosi išteklius ir įrankis. Klaipėdos rajono mokytojai jau yra išbandę šį įrankį ir tuo galėjo įsitikinti. Tūksantmečio mokyklų projekto programa suteikia galimybę šį metodą plėtoti ir pritaikyti dalykų integracijai, patirtiniam mokymuisi ir gilesniams savo krašto istorijos pažinimui. Pasirinktas istorinis laikotarpis bus mokytojams ir mokiniams aktualizuojamas ir įtvirtinamas naudojantis pasaulyje plačiai taikomu edukaciniu metodu „Kelionė laiku“ (Time travel).
 
Neatsitiktinai pasirinkta TŪM projekto programos ,,Kelionė laiku” tema apie kuršių žemių teritorijas, laikotarpio istoriją bei gyvenimo būdą, nes vakarinėje dabartinės Lietuvos dalyje, taip pat ir Klaipėdos rajono teritorijoje, gyveno viena iš karingiausių Baltų tautų – kuršiai. Rajono piliakalniai yra tinkama atūrali istorinė aplinka.
 
Pasirengimas programai įgyvendinti prasidėjo. Spalio 24 d. Jau įvyko pirmieji 76 val. programos ,,Metodikos „Kelionė laiku“ pritaikymas integruotiems scenarijams (programoms) vietos istorijai pažinti" informaciniai mokymai mokytojams, kuriuose susipažinta su šio metodo teoriniu ir praktiniu taikymu. Gargždų krašto muziejaus Gižo sodyboje pristatyti gyvosios istorijos edukacijų vedimo principai ir metodai. Savo praktine veikla dalinosi Gargždų krašto muziejaus kuratorė Sandra Uktverytė ir Dituvos pagrindinės mokyklos istorijos mokytoja Milda Kontrimė. Pateikta daug įtaigių pavyzdžių, kaip Kelionės laiku metodą galima taikyti formaliajame ir neformaliajame ugdyme.
 
Spalio 30 d. antrieji mokymai vyko Skuodo rajone, Mosėdyje asociacijos “Pilsota” įkurtoje vienintelėje Lietuvoje gyvosios kuršių istorijos sodyboje, kur mokymų dalyviai galėjo visai kitomis spalvomis išvysti mūsų istoriją, kuršo vystymosi niuansus. Kuršių sodybos įkūrėjai, kuršių genties istorijos rekonstruktoriai ir muziejaus edukatoriai Irma Šaltytė-Šimkienė ir Benas Šimkus supažindino mokymų dalyvius su brangiais kuršiškais ginklais, prabangiais papuošalais, buities įrankiais ir vaišino kuršiškais patiekalais: pupų blynais, silkės pyragu, kuršių gira, avienos ir daržovių troškiniu, ožkų ir avių sūriais. Visa tai matant ir išbandant, klausantis įtraukiančių pasakojimų apie anuometinį kuršių gyvenimą, galima suvokti, koks buvo aukštas ginklakalystės ir juvelyrikos lygis, kokia išvystytą materialinė mūsų protėvių kuršių kultūra. Pasak edukacijos lektoriaus B. Šimkaus, mūsų žemaičių pirmuoliai – kuršiai suformavo dabartinių „douninkų“ etnosą.
Mokymuose dalyvavo 26 visų rajono mokyklų lietuvių kalbos, istorijos, technologijų ir muzikos mokytojai. Suformuota 15 mokytojų komanda, kuri rengs scenarijų, kartu su mokiniais per technologijų pamokas kurs aprangos detales, rekonstruos kuršių ginklus ir kitus rekvizitus.
 
Laukia ilgas, bet įdomus darbas. Integruoto scenarijaus parengimas bei įgyvendinimas, pagal metodiką „Kelionė laiku“ ir edukacijos „Kelionė laiku. Kuršių palikimas“ įgyvendinimas ant Gargždų (Kalniškės) piliakalnio yra viso 76 val. mokymų, konsultacijų ciklo ir savarankiško darbo renkant medžiagą, rengiant veiklų scenarijų ir ruošiant ,,Kelionės laiku” rekvizitus pagrindinis tikslas.
 
Įtikinamai vizualizuota, praktiniais užsiėmimais papildyta edukacija leidžia įtaigiau perteikti jaunimui teorines žinias, per pramogą suteikiant pamoką, kurios dalyviais tampa patys klausytojai. Įspūdžiui sustiprinti bus naudojami pačių mokinių pasigaminti ginklai, rekonstruoti kuršių papuošalai, autentiškų kostiumų detalės, o tai leis mūsų proistore besidomintiems žmonėms kitomis akimis pažvelgti į ankstyvųjų viduramžių etninį Kuršą, vikingų epochą bei suvokti, jog mūsų krašto senieji gyventojai toli gražu nebuvo primityvūs barbarai. Tokio tipo užsiėmimai ne tik perteiks istorines žinias, bet ir skatins kraštotyrinį smalsumą, ugdys pilietiškumą, suteiks praktinių žinių apie senuosius amatus ir karybą. Be viso to, Programa padės parengti mokytojams lankstų ir novatorišką 30 proc. pasirenkamosios mokymo programos naudojimą ugdyme integruojant ugdymo medžiagą į istorijos, technologijų, dailės ir lietuvių k. pamokas. Tai plėtos mokinių patirtinį ugdymą mokantis savo krašto istorijos ir padės giliau suvokti kultūrinį ir istorinį savo krašto paveldą. Programos įgyvendinimo medžiagą (scenarijų, aprangos detales, ginkluotę) visos rajono mokyklos galės panaudoti savo edukacinėse veiklose.