Kas treji metai Klaipėdos rajone organizuojamos konferencijos, kurių tikslas aptarti įsipareigojimų bei socialinio ir emocinio ugdymo, prevencijos tikslų įgyvendinimą bei numatyti tolimesnius žingsnius. 2019 m. spalio 25 d. 10 val. Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazijoje vyko 3-ioji konferencija „Socialinis ir emocinis ugdymas Klaipėdos rajono švietimo įstaigose: patirtys ir pamokos“.
Nors Klaipėdos rajono mokyklos socialinio ir emocinio ugdymo kelyje daugiau kaip 10 metų, dar ne visi darbai padaryti. Sukaupta daug patirties ir išmokta daug pamokų. Apie tai ir kalbėjome šioje konferencijoje.
Konferenciją pradėta Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazijos mokinių teatro grupės menine kompozicija. Muzikos kūrėjas ir muzikos terapijos studijos „Dabartis“ vadovas Linas Švirinas harmonizuojančios muzikos garsais nuteikė konferencijos dalyvius rimtam darbui.
Konferencijoje dalyvavo Lietuvos Respublikos Seimo narė Rasa Petrauskienė, LR ŠMSM Pagrindinio ir vidurinio ugdymo skyriaus vedėja profesorė Loreta Žadeikaitė, LR ŠMSM Regioninės politikos analizės skyriaus vyriausioji specialistė Virginija Kazakauskienė, Socialinio ir emocinio ugdymo instituto direktorė, LIONS QUEST programų vyriausioji instruktorė dr. Daiva Šukytė, Klaipėdos LIONS moterų klubo „Smiltė“ atstovės Asta Drungilienė, Genovaitė, Sinskienė ir Daina Šatkienė, Klaipėdos rajono savivaldybės Tarybos narys, Švietimo kultūros ir sporto komiteto pirmininkas Vaclovas Macijauskas, Klaipėdos rajono savivaldybės Socialinės apsaugos ir socialinės rūpybos komiteto narys Mindaugas Šunokas, Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėjas Algirdas Petravičius, Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėjo pavaduotoja Nijolė Gotlibienė ir Švietimo skyriaus vyriausiosios specialistės Irena Barbšienė ir Rasa Žvaginienė, Klaipėdos rajono sveikatos biuro direktorė Neringa Tarvydienė, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Neuromokslų instituto vyresnysis mokslo darbuotojas, Kauno klinikų Lietuvos sveikatos mokslų ligoninės gydytojas neurologas dr. Kęstutis Skauminas.
Konferencijos atidarymo dalyje Klaipėdos rajono mokyklų mokytojus ir vadovus sveikino konferencijos svečiai. „Vis dažniau kalbama apie emocinį intelektą ir jo įtaką žmonių bendravimui ir bendradarbiavimui“, teigė LR Seimo narė R. Petrauskienė. Ji pasidžiaugė Klaipėdos rajono mokyklų pasiryžimu ugdyti mokinių socialines ir emocines kompetencijas ir palinkėjo mokytojams tolimesnės sėkmės ir stiprybės.
Klaipėdos rajono tarybos Švietimo, sporto ir kultūros komiteto pirmininkas V. Macijauskas įteikė Priekulės I. Simonaitytės ir Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazijų bei Gargždų „Kranto“ pagrindinės mokyklos vadovams padėkos raštus „Už tvarų socialinio ir emocinio ugdymo programų įgyvendinimą ir integravimą į mokyklos bendruomenės gyvenimą bei gerosios patirties sklaidą Lietuvos mokyklų vadovams ir mokytojams".
Klaipėdos LIONS moterų klubo „Smiltė“ atstovės įteikė 23 rajono švietimo įstaigoms sertifikatus, patvirtinančius apie mokyklose įgyvendinamas socialinių ir emocinių įgūdžių ugdymo LIONS QUEST programas. LR ŠMSM Regioninės politikos analizės skyriaus vyriausioji specialistė Virginija Kazakauskienė negailėjo pagyrimų Klaipėdos rajono mokytojams ir mokyklų vadovams. „Dabar man aišku, kodėl analizuojant Lietuvos švietimo būklės apžvalgą „Mokykloje gerai besijaučiančių mokinių dalis (proc.)“ Klaipėdos rajono rezultatas patenka tarp trečdalio geriausių savivaldybių šalyje ir geriausių regione (61,7 proc. mokinių Klaipėdos rajone jaučiasi gerai, kai tuo tarpu Klaipėdoje 56,5 proc., Palangoje – 45,2 proc).“, pažymėjo V. Kazakauskienė.
Ar yra vietos socialiniam ir emociniam ugdymui Bendrųjų programų atnaujinimo gairėse? Į šį ir kitus klausimus savo pranešime atsakė profesorė L. Žadeikaitė. „Kai išgirdau apie iniciatyvą Klaipėdos rajone įgyvendinti socialinio ir emocinio ugdymo programas, pagalvojau, kad tai ir baigsis kaip daugelis iniciatyvų baigiasi. Bet dabar aš matau, kad Klaipėdos rajone jau savarankiškai institucionalizuotas socialinis emocinis ugdymas (toliau SEU) ir matomas jo teigiamas poveikis mokinių elgesiui ir savijautai“, dalijosi savo emocijomis profesorė. „SEU idėją jau skleidė šviesaus atminimo dr. Meilė Lukšienė kalbėdama apie tvirto charakterio, pilietiškumo ir nihilizmo panaikinimo svarbą ugdant žmogų. Iki šiol buvo mąstoma apie emocijas ir socializaciją atskirai“ dalijosi mintimis prof. dr. L. Žadeikaitė.
Dr. K. Skauminas populiaria kalba apie tai, kaip neuromokslas gali padėti mokytojui, greitai užvaldė auditoriją. „Visa elgesio neurochemija priklauso nuo neurosiuntiklių balanso. Kai mes esame savo pašnekovui (mokytojas – mokiniui, direktorius – mokytojui, tėvas – vaikui ) kardadančiai tigrai, jie mūsų negirdės ir tinkamai informacijos nepriims dėl smegenų fiziologinių reiškinių. Tai ir yra visų konfliktų užuomazga“, teigė lektorius, pagrįsdamas pavyzdžiais.
„Paauglystės gamtoje nėra. Ją sugalvojo žmonės, atimdami iš vaikų pasirinkimo architektūrą“. Ką reiškia šis gydytojo neurochirurgo teiginys – sužinokite paklausę jo pranešimo vaizdo įrašo.
Sveikuoliškus pietus, kaip edukacinę priemonę apie sveiką maistą, konferencijos dalyviams pagamino Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazijos virėjų komanda, vadovaujama valgyklos vedėjos Rimos Malakauskienės.
Antrojoje konferencijos dalyje SEU instituto direktorė, LIONS QUEST programų vyriausioji instruktorė dr. Daiva Šukytė pristatė socialinių ir emocinių kompetencijų kaitą įgyvendinant SEU programas. 2015, 2017 ir 2019 metais atliktų tyrimų rezultatų palyginimas suteikė daugiau pasitikėjimo ir naujų jėgų įgyvendinantiems SEU programas – rezultatai įrodo ryškų mokinių socialinių ir emocinių kompetencijų gerėjimą. (Visą pranešimą galima peržiūrėti Centro tinklalapyje). Klaipėdos rajono sveikatos biuro direktorės N. Tarvydienės pranešimas „Funkcionalaus bendradarbiavimo rezultatų atspindys Klaipėdos rajono mokinių elgsenoje“ buvo itin įtaigus ir atspindėjo Klaipėdos rajono situaciją per dviejų herojų Agnės ir Tado atitinkamus gyvenimo tarpsnius. Džiugu, kad jie augs aplinkoje, kurioje mažėja rūkančių ir alkoholį vartojančių bendraamžių skaičius ir vis daugiau vaikų jaučiasi saugesni mokykloje. Tik juos reikia dar išmokyti daugiau valdyti daržovių ir sveikai maitintis. (Visą pranešimą galima peržiūrėti Centro tinklalapyje).
Trečiojoje konferencijos dalyje aktyvūs buvo konferencijos dalyviai. Kartu su savo moderatoriais jie dirbo 4 darbo grupėse – ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo, pradinio ugdymo, 5-8 ir 9 -12 klasėse dirbančių mokytojų grupėse. Grupių diskusijų tikslas aptarti SEU programų įgyvendinimo mokyklose stiprybes, silpnybes, grėsmes ir galimybes. Po intensyvaus darbo grupių moderatoriai Raimunda Mockuvienė, Jurgita Rudienė, Lina Zubauskienė ir Loreta Kaltauskienė pristatė grupių SSGG analizę. Pagrindinės darbo grupių narių įvardintos stiprybės - aiški veiklos vizija, laimingesni ir saugesni vaikai, gerėjanti mokinių emocinė būsena, mokytojų kompetencija, SEU pamoka įtraukta į tvarkaraštį, programų įgyvendinimo nuoseklumas, mokyklos vadovų palaikymas, konkreti programa ir nuoseklus darbas, gerėjantys tarpusavio santykiai, bendruomenės įsitraukimas, taisyklių laikymasis, gebėjimas atpažinti ir įvardinti savo ir draugų emocijas, stiprėja savęs pažinimas ir savivertė.
Silpnybės – trūksta mokymo(si) priemonių, trūksta tėvų įtraukimo į SEU, ne visose mokyklose yra SEU koordinatorius.
Grėsmės – programų įgyvendinimo finansavimo nutraukimas (konstatuotas visose darbo grupėse), erdvių ugdymui stoka, tėvų pasyvumas.
Galimybės – Įtraukti SEU į ugdymo planą, atsakingo asmens (SEU koordinatoriaus) mokykloje skyrimas, tėvų ir mokytojų emocinio intelekto auginimas, gilesnė SEU integracija į mokomuosius dalykus, skaitmeninės mokymo(si) priemonės, tarpinstitucinio bendradarbiavimo tęstinumas, vadovų metinių užduočių formulavimas ir sąsaja su kintamąja atlyginimo dalimi, tėvų į(si)traukimo aktyvinimas, SEU konsultantų mokykloms parengimas, klasių vadovų ir mokytojų bendradarbiavimas integruojant SEU į mokomuosius dalykus, aplinkų SEU kūrimas ir išnaudojimas, kvalifikacijos tobulinimas, bendradarbiavimas su didesnę mokinių SEU patirtį turinčiomis švietimo įstaigomis.
Apibendrinant konferenciją, prof. dr. L. Žadeikaitė pasidžiaugė, kad SSGG analizė unikali tuo, kad joje mažai silpnybių ir grėsmių, bet daug stiprybių ir galimybių. Tai rodo mokytojų nusiteikimą darbui ir pasitikėjimą savo jėgomis.
Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėjas užbaigdamas konferenciją palinkėjo mokytojams ir mokyklų vadovams gražaus bendravimo, bendradarbiavimo, santykių darbe ir gyvenime harmonijos.
Konferencijos organizatoriai:
Klaipėdos rajono švietimo centras
Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Švietimo skyrius
Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazija
Priekulės I. Simonaitytės gimnazija
Konferenciją finansavo Klaipėdos rajono savivaldybė