Kovo 15 d. į švietimo centrą rinkosi Priekulės I. Simonaitytės ir Veiviržėnų J. Šaulio gimnazijų bei Dovilų ir Plikių I. Labutytės pagrindinių mokyklų pradinių klasių mokytojai – projekto „Atvirkščia pamoka – kiekvieno mokinio pažangai“ dalyviai ir projekto mokyklų vadovai – mokytojų patarėjai. Susitikimo tikslas – „Atvirkščios pamokos“ kūrimo refleksija, kurą moderavo projekto konsultantė Marijampolės „Šaltinio“ progimnazijos anglų kalbos mokytoja ekspertė Beata Valungevičienė. Po lektoriaus iš Jungtinės karalystės Norwich kalbų mokymosi instituto Russell Stannard mokymų, visą pusmetį konsultantė B. Valungevičienė vedė tiesiogines ir nuotolines konsultacijas ir teikė mokytojams reikiamą individualią pagalbą įvaldant naują pamokos metodą, kuris reikalauja ne tik racionaliai suplanuoti pamoką, bet ir išmanyti informacines komunikacines technologijas.

Visi projekte dalyvaujantys mokytojai pristatė savo sukurtas „Atvirkščias pamokas“. Dar mokslo metų pradžioje su nerimu į naują pamokos modelį žvelgę mokytojai refleksijos dieną jautėsi tvirčiau. Mokytojai teigė, kad taikant „Atvirkščios pamokos“ metodą pamokoje lieka daugiau laiko praktinei mokinių veiklai. Pradinukai mokosi naudoti informacines technologija saugiai. Mokytojai džiaugėsi, kad pradėjo daugiau bendradarbiauti tarpusavyje, dalintis pamokų „paruoštukais“, keistis savo sėkmėmis ir vienas kitam padėti.

Nusakant projekto veiklos stiprybes išaiškėjo, kad projektas įgyvendino naują, projekte nenumatytą rodiklį – tėvų į(si)traukimą į vaikų mokymąsi. Pasirodo, kad EDMODO programą galima naudoti ne tik „atvirkščiai pamokai“ kurti, bet ir efektyviems tėvų susirinkimams organizuoti bei skatinti tėvus domėtis, ko mokosi vaikas.

Projekto mokytojai į „Atvirkščią pamoką“ sėkmingai integravo „Mąstymo žemėlapius“, kurie dar labiau sustiprino šiuolaikinę, aktyviais mokymo(si) metodais grįstą pamoką, kurioje skatinamas mokinių kūrybiškumas. Pradinukai mokosi mokytis, struktūruoti faktus, patys ieško informacijos internete, enciklopedijose, žodynuose, ima interviu iš savo mokyklos ir miestelio žmonių. Vaikai dirba grupėmis – mokosi bendrauti ir bendradarbiauti. Tradicinėje pamokoje vaikams pateikiama informacija, kurią reikia įsiminti. Aktyviais mokymosi metodais grįstoje pamokoje – vaikai informacijos ieško patys. Šiuolaikinis mokytojas turi kuo mažiau mokyti, bet jis privalo sukurti aplinką, kurioje galima efektyviai mokytis.

Be aptartų projekto stiprybių iškeltos ir silpnybės – ne visi mokiniai turi galimybę naudotis internetu namuose, silpni pradinukų IT įgūdžiai, ne visos mokyklos klasėse turi planšetinius kompiuterius. Visi mokytojai vieningai teigė, kad laiko pasiruošti tokioms pamokoms reikia daugiau nei įprastoms. Bet silpnybes ir grėsmes galima paversti naujomis galimybėmis – tikslingai tobulinti IT įgūdžius, mokyti vaikus saugiai mokytis internete, daugiau bendrauti su bendrauti nelinkusiais tėvais, rengti tėvų-mokinių-mokytojų konferencijas su bendrų projektinių darbų pristatymais.

Svarbu, kad projekte dalyvaujantys mokytojai patikėjo, kad galima dirbti kitaip, kad jie jaučia savo mokyklų vadovų dėmesį ir paramą, kad nori bendradarbiauti ir padėti vienas kitam.

Gal bus pasiektas Projekto sutartyje neįrašytas tikslas – suvokimas, kad nėra blogų mokinių. Yra tik netinkami mokymo(si) metodai, kuriuos reikia keisti...

VAIZDO ALBUMAS