Galima sakyti, jog išsilavinimas reikalingas tam, kad gyvenimas būtų šiuolaikiškas, ryškus, gražus. Šitų įkvėpimų šaltiniais didžiąja dalimi galėtų ir turėtų būti kukliai įtakingi visuomenėje mokytojai. Sakant „kukliai įtakingi“, turima omenyje globali panacėja. Gana ryški to iliustracija – šių metų Pasaulio futbolo čempionato apžvalgų akcentas, jog finalinėms rungtynėms teisėjaus buvęs kūno kultūros mokytojas iš Argentinos. Iš kitos pusės, paprastas teisės absolvento atsakymas – viskas mūsų rankose, kaip pakeisti Lietuvos švietimo, demografinį ir kitą landšaftą.

Klaipėdos rajono švietimo centro iniciatyva surengtas išplėstinis metodinis pasitarimas kėlė tikslus supažindinti su pedagogų profesinio tobulėjimo galimybėmis, paruošti pagrindą metodinių būrelių veiklos planų sudarymui. Keliama siekiamybė – prasmingas mokymas (sis) mokymosi sėkmei 2018–2019 mokslo metais. Švietimo centro direktorės Ramutės Sirutienės įžangoje – džiaugsmas ir nerimas, kaip pasiseks šis pasitarimas, turint omenyje didelius lūkesčius pristatyti plačią metodinę veiklą mūsų rajone etatinio apmokėjimo kontekste. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėjas Algirdas Petravičius linkėjo neblėstančių idėjų padaryti kažką gera bei pasiūlyti švietimo bendruomenei kuo įvairesnių veiklų. Švietimo skyriaus vedėjo pavaduotoja Nijolė Gotlibienė pristatė IV, VI, VIII klasių 2014, 2016, 2018 metų NMPP lyginamąją statistinę analizę. Taip pat pakomentuoti 2017 m. švieslentės rezultatai, pagrindžiantys socialinio, kultūrinio konteksto ir švietimo būklės rodiklių sąryšį. N. Gotlibienė darė prielaidą, kad socialinis emocinis mokinių ugdymas turi įtaką ne tik mokinių savijautai mokykloje, bet ir jų pasiekimams ir yra prioritetas kiekvieno mokytojo veikloje. Pasidžiaugta, kad UPC ir ŠMM finansuojamuose projektuose „Informatika pradiniame ugdyme“ dalyvauja Gargždų ,,Minijos“ progimnazija ir ,,Kranto“ pagrindinė mokykla, „Integralus gamtamokslinis ugdymas 5–8 klasėse“ – Ketvergių ir Gargždų „Kranto“ pagrindinės mokyklos bei Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazija, o Vėžaičių pagrindinė mokykla jau baigia įgyvendinti projektą „Mokinių akademinių gebėjimų atpažinimo ir jų ugdymo kokybės plėtra“ ir galės vykdyti projekto gerosios patirties sklaidą rajono mokyklose.

Švietimo centro direktorė R. Sirutienė ir metodininkė Nomeda Skliuderienė priminė mokytojams jau įsibėgėjusius įgyvendinamus ESF finansuojamus mokyklų pažangos projektus Klaipėdos rajone – „Atvirkščia pamoka – kiekvieno mokinio sėkmei“, „Motyvuoti mokytojai ir tėvai – motyvuoti mokiniai“, „Mokyklų tinklo efektyvumo didinimas“, „Lyderių laikas 3“. Pasak Švietimo centro metodininkės Nomedos Skliuderienės pastarasis projektas turėtų padaryti proveržį, pagal principą – tikra, paprasta, keičiuosi pats, įtraukiu kitus, man patinka. Švietimo centro direktorė pabrėžė, kad net 75 procentai rajono mokyklų dalyvauja projektuose, kurių visų siekis – mokytojų profesinis tobulėjimas ir ugdymo kokybės gerinimas. Klaipėdos rajono pedagogų bendruomenė – besimokanti ir glaudžiai bendradarbiaujanti bendruomenė, kuriai atverti horizontai tobulėjimui.

Pasitarimo dalyviai supažindinti su Klaipėdos rajono savivaldybės finansuojamais projektais. Jau dvyliktus metus finansuojamas socialinio ir emocinio ugdymo programų įgyvendinimo rajono mokyklose projektas. Šio projekto koordinatorė R. Sirutienė informavo pasitarimo dalyvius, kad 2019 m. kovo mėn. bus vykdomas jau trečiasis Ugdymo ir ugdymosi aplinkos bei mokinių socialinių ir emocinių kompetencijų tyrimas visose Klaipėdos r. mokyklose. Tyrime dalyvaus mokiniai, mokytojai, personalo darbuotojai ir tėvai. Tyrimų rezultatų lyginamoji analizė apie ketverių metų pokyčius ir identifikuotas problemas bus pristatyta konferencijoje, kuri planuojama birželio mėn. N. Skliuderienė, etnokultūrinio projekto koordinatorė, pristatė projekto „Simbolių raktas kartų ryšiui“ veiklas. Supažindinta su šiomis 18 ir daugiau akademinių valandų Klaipėdos rajono mokytojų parengtomis programomis: „Kaip pamatyti savo pamoką? Pamokos metapažinimas“, „Virtualios mokomosios aplinkos panaudojimo galimybės“, „Integracija projektinėje veikloje ir STEM/STEAM principo taikymas“, „Tarptautinės ugdymo metodikos „Mąstymo mokykla“ diegimas ir įgyvendinimas dirbant su I–IV (9–12) klasių mokiniais“, „Pamoka bus įdomesnė: aktyvūs mokymo(si) metodai užsienio kalbų pamokose, „IKT x tinkami metodai = šiuolaikinė pamoka“.

,,Vaivorykštės“ gimnazijos direktorės pavaduotoja ugdymui Nijolė Balčikonytė visus mokytojus kvietė į tradicine tapusią metodinę sesiją ,,Kolega – kolegai: idėja mokyklai“.

Patirtimis ir įžvalgomis pasidalino ,,Minijos“ progimnazijos geografijos mokytoja ekspertė Angelė Pakamorienė. Pasak jos, kai pažiūri TV laidą apie socialines bėdas, Lietuva atrodo baisi, kai padirbi su gabiais vaikais, ji atrodo nuostabi. Pasiūlyta dalyko turinio gilinimo labui kurti akademines grupes ir ruošti mokinius respublikinėms olimpiadoms.

Sąšauką su švietimu, turimomis duomenų bazėmis, jų prieinamumu akcentavo Klaipėdos rajono savivaldybės Jono Lankučio viešosios bibliotekos laikinai einanti informacinio skyriaus vedėjos pareigas Živilė Markutė-Armalienė.
Išaušo tos dienos, kai neformalus švietimas gali ateiti į pagalbą formaliajam. Vaikų ir jaunimo centro direktorė Skaidra Karalienė kvietė į buvusią Drevernos mokyklą realizuoti edukacines programas kartu su dailininkais, improvizuoti, stovyklauti šalia marių, gauti kūrybinių įkvėpimų.

Vėliaiu rajono pedagogų skirstėsi į metodinius būrelius, siauresnius laukus aptarti metinius veiklų vektorius. Galima pasvarstyti, ką pasakojimai apie ateitį duoda mums dabar. Galima paspausti greičio pedalą ir tuomet sugrius, kas netinkama, atsiras niša naujam tobulesniam dalykui. Galbūt svarbiausia žinoti, ko reikia. Menasi JAV pramoninko ir bendrovės Ford Motor Company įkūrėjo Henrio Fordo žodžiai ,,Jeigu prieš 100 metų būčiau paklausęs ko reikia transporte, būtų pasakę – greitesnių arklių, nes apie automobilius nieko nežinojo“...

Arūnas Mikalauskas, Klaipėdos r. Judrėnų Stepono Dariaus mokyklos istorijos mokytojas