Laikas, skirtas atvykti ir stebėti „Minijos“ progimnazijoje atvirą fizikos pamoką, nenuėjo veltui- dar ir dar kartą įsitikinau, kad tik požiūris į darbą, įgimtas mokytojos talentas, kūrybiškumas, savęs įvertinimas nepervertinant ar pagarba ir dėmesys kiekvienam mokiniui ir yra tai, ant ko laikosi visas fizikos vyr. mokytojos Justinos Šalminienės pedagoginis pasaulis.

Neketinu skaitytojui analizuot pamokos tikslų ar uždavinių įgyvendinimo kelių ir metodų, pateikti savo siūlymų ar pastabų kolegei ( kas tam padaryti turi kompetencijų?)- stebėjau kolegės ir jos aštuntokų darbą pamokoje ir mintimis džiaugiausi tuo, kad jau 45 –tus metus fizikos mokytojos duoną valganti kolegė ir šiandien „gyvsidabris“ visur- skvarbus žvilgsnis visuomet ten, kur jis būtinas, savalaikė konsultacija tam mokiniui, kam tai aktualu, neapsieinama pamokoje be IT panaudojimo, rėmimosi mokinių patirtimi ir žiniomis, įgytomis žemesnėse klasėse. Mokytoja pamokoje jautėsi kaip „žuvis vandeny“, jos veide ir akyse tarsi įskaičiau meilę mokiniui, savo profesijai, fizikos mokslui. Ar aš moku skaityti? Pasirodo, aš teisus. Pamokos pabaigoje pakalbinau keletą aštuntokų. Beatričė neabejodama pasakė, kad jai „fizikos pamokos įdomios, „nesunkios“, laukiamos...“ O juk fizika daugumai šalies moksleivių „nesuprantama“, nereikalinga (!), „sunki“! Jos klasiokas Simas, pritardamas Beatričei, dar pridūrė, jog „ fizika sekasi gerai, dar nežinau, kokią profesiją pasirinksiu...“, panašiai kalbėjo ir Marius, vis dar stengdamasis lape surašyt paskutines darbo atžymas, gautus rezultatus (mokytojos mokiniai žino, kad pradėtą darbą būtina baigti, dorai, žinant, kad tai kiekvieno pareiga ir garbė).

Kolegė J. Šalminienė, kaip ne kiekvienas mūsų, tik baigus ŠU (tuometinį ŠPI) ir įgijus fizikos ir astronomijos mokytojos specialybę, pradėjo pedagoginį darbą tuometinėje Gargždų I vid. mokykloje (šiandien- „Minijos“ progimnazija) ir iki šiol triūsia toje pačioje šventovėje- atnaujintoje, skoningai pasipuošusioje tautiniais akcentais, šiltoje visomis prasmėmis. Ir bene didžiausią šilumą čia spinduliuoja tokie pedagogai kaip kolegė J. Šalminienė ir jos tąsyk taip darniai dirbantys aštuntokai. Ačiū, gerb. kolege, už šią stebėtą pamoką, o kartu ir pamokas, kurias aš gavau iš Tamstos ir per visus savo darbo mokykloje metus. Neabejoju, kad ne vienas mūsų fizikos mokytojų, pažinojusių jus ir buvusių šalia, didžiavomės tuo, kad Tamsta viena pirmųjų rajone, baigus KU universitetą ir įgijus IT mokytojus kvalifikaciją, šią naują discipliną pradėjote dėstyti savo mokykloje ( nepalikdama fizikos), Tamstos pamatuotas principingumas ir savos nuomonės turėjimas stiprino mus, o šiandien sukaupta Tamstos patirtis- neįkainojama. Didaktinė medžiaga, kurią sukaupėte kompiuteryje, neabejoju, stebintų dažną šalies mokytoją ir verstų sekti jūsų pavyzdžiu. O tos gėlės, kurias tuomet radote prie fizikos kabineto durų, ir yra Tamstos teisingo, prasmingo ir tikro darbo rezultatas- tai to žmogaus širdies ir padėkos darželio gėlės.

Adomas Neimontas, Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazijos fizikos mokytojas

Autoriaus nuotraukoje: Mokytoja J. Šalminienė stebėtoje pamokoje