Spalio 18 d. trisdešimt septyni Klaipėdos rajono pedagogai vyko į Alytaus krašto švietimo ir kultūrinio ugdymo įstaigas. Viena jų grupė – muzikos mokytojai – tobulino kvalifikaciją seminare „Vaikų motyvacija ir refleksija muzikos pamokose“, kurį vedė lektorės Aldona Ramanauskaitė, Alytaus jaunimo centro mokytoja ekspertė, ir Rasa Linkienė, Gargždų „Kranto“ pagrindinės mokyklos muzikos mokytoja metodininkė. Seminaro metu mokytojai analizavo įtakos mokinių mokymosi sėkmei turinčius faktorius: mokinių motyvacija ir požiūris į mokymąsi, veiksmingas pamokos planavimas ir organizavimas, vaikų vokalo formavimo specifika, mokytojo profesinio tobulėjimo svarba mokinio motyvacijai.

Kiti, ženkliai skaitlingiau susirinkę etninės kultūros puoselėtojai – rajono ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo pedagogai, lietuvių kalbos, dailės, technologijų ir kitų dalykų mokytojai, direktorių pavaduotojai ugdymui, Švietimo centro metodininkai ir Švietimo skyriaus specialistai – analizavo etninės kultūros integravimo į ugdymo procesą esminius principus susipažindami su Alytaus ugdymo įstaigų gerosios praktikos pavyzdžiais, iškylančiomis problemomis bei jas aptardami apskritojo stalo diskusijose.

Alytaus lopšelio-darželio „Volungėlė“ direktorė Aušra Plytninkaitė, būdama ir Etninės kultūros globos tarybos narė, pristatė įstaigos veiklą ir skaitė pranešimą „Etninė kultūra mokykloje: tarp tradicijos ir modernumo“. Pranešėjos teikiami ugdymo etnine kultūra pavyzdžiai skatino Klaipėdos rajono pedagogus diskutuoti, kas yra teisinga ir neteisinga – kiek integruodami etninę kultūrą turime laikytis tradicijų ir kiek galime sau leisti improvizuoti. Diskusija, kaip ir kiti panašūs pasikalbėjimai, baigėsi išvada, teigiančia, kad labiausiai mokyklose trūksta etninės kultūros specialistų, žinovų; į mokytojų rengimo programas etninės kultūros dalykas nėra įtraukiamas, tad etninės kultūros temos mokyklose plėtojamos entuziastų dėka, savarankiškai tyrinėjančių šią sritį. Svarbu, kad etninės kultūros samprata išliktų tradicijų rėmuose, o tradicijų ir modernumo dermėje ji netaptų profaniškos imitacijos fragmentu.

Panašu, kad lopšelio-darželio „Volungėlė“ kolektyvo, vadovaujamo direktorės Aušros Plytninkaitės, profesionalus požiūris ne tik į etninę kultūrą. Į svečius, kolegas iš Klaipėdos rajono, buvo atsižvelgta labai atsakingai tiek sklaidos turinio, tiek aplinkų, tiek globos prasme – jutome šeimininkų neišmatuojamą svetingumą ir buvome direktorės palydėti į kitas ugdymo įstaigas.

Į Alytaus „Volungės“ pagrindinę mokyklą užsukome dėl lietuvių kalbos mokytojos Danutės Šalaševičienės įsteigto etnografinio muziejaus, tačiau susipažinome ne tik su muziejaus istorija, eksponatais, bet ir įvairiais metodais – galimybe juos panaudoti lietuvių kalbos ir kitų dalykų pamokose. Vėlgi, visa tai sukaupta mokytojos entuziazmo dėka.

Alytaus dailiųjų amatų mokykla išsiskiria savo unikalumu. Nenuostabu, kad 1923 m. kilmės pastatas rudeninio parko aplinkoje su mokymo programų siūloma gausa – ypatingas traukos objektas mokiniams, siekiantiems pažinti fotografijos, keramikos, juvelyrikos, pynimo, medžio apdirbimo, interjero apipavidalinimo ir tekstilės sferas bei įvaldyti įvairias kūrybos technologijas. Ne tik dailės ir technologijų mokytojai pasisėmė patirties, bet ir pradinių klasių mokytojai bei lopšelių-darželių pedagogai atrado įdomių idėjų šaltinius. Mokyklos direktorius Arvydas Švirmickas, pristatęs įstaigą, užsiminė, kad jų mokykla suteikia galimybę technologijų mokytojams atlikti ilgalaikę stažuotę ir pagilinti kompetencijas įvaldant naujas technologijas.

Klaipėdos rajono pedagogų edukacinę išvyką pas Alytaus krašto kolegas vainikavo pažintis su Dzūkijos istoriniu, kultūriniu ir kulinariniu paveldu. Pedagogai ne tik patyrė rudens grožį saulėtą spalio dieną Punios piliakalnio aplinkose, bet ir susipažino su dzūkų nacionalinio patiekalo – bulvinių bandų – gamybos technologijomis, skoniu bei istorinėmis aplinkybėmis, kurios paprastai lemia vienokio ar kitokio patiekalo tapimą tradiciniu konkrečios etninės grupės valgiu.

Tikėtina, jog visi refleksijos metu dalyvių pateikti edukacinės išvykos vertinimai (sklandi renginio eiga, prasmingas ir naudingas turinys, dalyvių motyvacija, mokymosi aplinkų atraktyvumas, bendrystė, naujų žinių konstravimo ant senųjų pagrindo galimybė) taps sėkmingo kvalifikacijos tobulinimo renginio faktoriais. Tiek papildomų muzikos dalyko kompetencijų įgijimas, tiek kitos Lietuvos etninės grupės pažinimas per švietimo sklaidą ir asmeninę patirtį padės mokytojams įtraukti naujus dalykus į ugdymo procesą, jausti tvirtesnius pedagoginius pagrindus perteikiant žinias jaunajai kartai.