Kokia turi būti šiuolaikinė pamoka? Kaip padaryti mokymą(-si) veiksmingesnį? Kaip patirti sėkmę savo veikloje? Tokius klausimus sau dažnai užduoda kiekvienas  mokytojas. Ne veltui ir mokinių rudens atostogų metu Klaipėdos rajono pedagogai aktyviai dalyvavo Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazijoje vykusioje mokytojų praktinėje metodinėje konferencijoje ,,Šiuolaikinė pamoka. Sėkmės link“. Konferencijos iniciatoriai ir organizatoriai – Klaipėdos rajono švietimo centras,  Klaipėdos  rajono savivaldybės administracijos Švietimo skyrius, Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazija ir Klaipėdos rajono Mokyklų metodinė taryba. Konferencijos tikslas-pasidalinti gerąja patirtimi, kaip tobulinti šiuolaikinę pamoką siekiant mokinio pažangos. Uždaviniai – aptarti pamokos kokybės tobulinimo galimybes bei  telkti rajono pedagogus profesiniam bendradarbiavimui. Gausiai susirinkusiems sveikinimo žodį tarė Klaipėdos r. mero pavaduotoja V. Riaukienė. Ji palinkėjo visiems gražaus ir produktyvaus darbo. Klaipėdos r. savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėjas A. Petravičius, negailėdamas šiltų žodžių rajono pedagogams, akcentavo, kad kiekvienas mokytojas turi jausti atsakomybę prieš mokinį, jo tėvus, prieš visą tautą.

VAIZDO ALBUMAS (Nuotraukos vyresniojo mokytojo Gintauto Našlėno)

Gimnazijos aktų salėje įdėmiai išklausytas Nacionalinės mokyklų vertinimo agentūros Mokyklų veiklos išorinio vertinimo skyriaus vedėjos Snieguolės Vaičekauskienės pranešimas tema „Išorinio vertinimo metu Klaipėdos rajone ir šalies mokyklose stebėtų pamokų kokybės aspektų palyginimas“. Džiugu, kad stipriųjų veiklos aspektų yra daug, kad rajone dirba atsakingi ir kūrybingi pedagogai.

Thinking Organizations konsultantė, Europos Lyderystės Instituto (ELI) lektorė Giedrė Lečickienė pasisakė tema „Mąstymo žemėlapiai – sėkmingas  mokinių suaktyvinimo pamokoje būdas“. Ji analizavo, koks ryšys yra tarp mokymosi ir mąstymo, kaip vaizdinės priemonės paveikia mąstymą. Neleisdama nuobodžiauti, lektorė salėje visiems skyrė užduotį – pasinaudojant  įvairiais Mąstymo žemėlapių tipais, palyginti šiuolaikinę pamoką su pamoka, kuri vyko prieš 10 metų. Taigi, šiandieninis mokytojas, siekdamas pažangos,  jau nebegali dirbti senoviškai, nes išsilavinimas – tai ne žinių kiekis, bet kūrybiškas pritaikymas to, ką išmanai. Apibendrindama savo pasisakymą, lektorė akcentavo, kaip Mąstymo žemėlapiai ugdo loginį mąstymą, kūrybiškumą, padeda susisteminti medžiagą, moko turimas žinias pritaikyti kitame kontekste. Pasak konsultantės, čia ypač svarbi reikšmė tenka klausimo formulavimui. Juk atsakymas į užduotą klausimą ne tik suteikia informacijos, kiek mokinys žino, kaip suprato užduotį, kaip turimas žinias pritaikytų praktinėje veikloje, bet ir skatina pasiekti aukštesnį kūrybinį lygmenį-vertinti, analizuoti, lyginti.

Po pietų pertraukos darbas vyko grupėse. Skirtingose gimnazijos erdvėse susirinkę lietuvių kalbos, užsienio kalbų, socialinio ir emocinio ugdymo, tiksliųjų mokslų, gamtos mokslų, dorinio ugdymo ir pilietiškumo, menų ir technologijų mokytojai  nuoširdžiai dalijosi gerąja patirtimi, tuo, kas stropiai ir atsakingai sukaupta, patikrinta ir apibendrinta, diskutavo apie ugdymo(-si) kokybės gerinimo būdus ir metodus. Štai lietuvių kalbos darbo grupėje Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazijos mokytojos ekspertės V. Dumčiuvienė ir V. Dulevičienė kalbėjo apie praktinį Mąstymo žemėlapių taikymą lietuvių kalbos ir literatūros pamokose. Mintimis, kaip Mąstymo žemėlapius taiko 9-oje klasėje dirbdami pagal atnaujintą programą, pasidalijo „Vaivorykštės“ gimnazijos mokytojai metodininkai R. Rusteikienė ir V. Vaitkus. Pasak mokytojo V. Vaitkaus, novatoriškas Mąstymo žemėlapių taikymo metodas skatina ne tik susisteminti informaciją, ją apmąstyti, bet ir ugdo sklandaus, logiško kalbėjimo(rašymo) įgūdžius.Lituanistus sudomino ir mokytojos metodininkės G. Poškienės mokinį aktyvinantys tradiciniai ir netradiciniai mokymo(-si) metodai ir būdai, apie kuriuos ji kalbėjo pranešime „Prasmės kūrimo strategijos literatūros pamokose. Eidos konspektas“. Mokytoja papasakojo, kaip kuria mokinio asmeninį santykį su tekstu, ugdo kūrybiškumą, leisdama atsiskleisti įvairius mokymosi stilius turintiems mokiniams.

Konferencijos pabaigoje moderatoriai  apibendrino savo darbo grupės veiklą. Pasak mokytojos Linos Zubauskienės, mokytojas tik atidaro duris, tačiau pro jas turi žengti pats mokinys. Salėje kabantis simbolinis Mąstymo žemėlapis mirgėjo nuo skirtingų spalvų lapelių, kuriuose kiekvienas mokytojas parašė po sakinį apie sėkmingą šiuolaikinę pamoką. Įvardinta daug tokios pamokos sąlygų ir elementų (pamokos uždavinio formulavimas, aktyvių metodų taikymas, tikslingas informacinių technologijų panaudojimas, refleksija, vertinimas ir įsivertinimas, dvasinių vertybių puoselėjimas ir kt.). Tačiau aišku viena: nėra ir negali būti vienareikšmių ir privalomų nurodymų sėkmingai pamokai. Nėra vienos apibrėžtos idealios pamokos. Juk kiekviena pamoka – tai  nepertraukiamas kūrybinis procesas, kuris pirmiausia priklauso nuo mokytojo asmenybės, nuo mokinio ir mokytojo santykio.

Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja metodininkė Jūratė Buivydienė