Prieš 4  metus  Klaipėdos  rajono  Švietimo  centras,  vykdydamas  tęstinę  jaunimo prevencinę programą, pakvietė pirmąsias  tris rajono mokyklas,  Gargždų   “Kranto”  ir  Priekulės  I.Simonaitytės  vidurinių  bei  Dituvos  pagrindinės mokyklų bendruomenes, dalyvauti  Lions Quest gyvenimo įgūdžių ugdymo programos “Paauglystės kryžkelės” įgyvendinime. Jei norime padėti visiems vaikams sėkmingai mokytis, gyventi ir veikti, kiekvienam reikia “pakloti” socialinių emocinių įgūdžių pamatus. Fragmentinė ir trumpalaikė prevencinė veikla įgūdžių nesuformuoja. 2011-2012 mokslo metais rajone jau 10 ugdymo įstaigų taiko šią programą. Per penkerius metus  rajone apmokyti 148 pedagogai. Programoje dalyvauja 990 mokinių ir 773 tėvai. Pagal šią programą daugiausiai mokinių (221) ugdoma Priekulės I. Simonaitytės gimnazijoje. Tvirtus žingsnius taikydami šią inovaciją žengia  Gargždų „Kranto“ ir Endriejavo vidurinės, Vėžaičių, Dituvos, Lapių ir Kretingalės pagrindinių mokyklų pedagogai.

Nuoseklaus socialinio ir emocinio ugdymo plėtojimas mokyklose – procesas, kuris sparčiai plinta daugelio šalių mokyklose ir yra vertinamas kaip esminis švietimo pagrindas. „Lions Quest” programos yra diegiamos daugiau nei 70 šalių, jos išverstos į 32 kalbas. Šiuo metu Lietuvoje „Lions Quest” programa diegiama 91 mokykloje. Klaipėdos rajone - 10 mokyklų. Tai sudaro 56% visų rajono ir 11% iš respublikoje įgyvendinančių programą  mokyklų. Klaipėdos rajonas užima lyderiaujančias pozicijas šalyje socialinio emocinio ugdymo programų įgyvendinime.Tai yra teigiama švietimą įtakojančių institucijų bendradarbiavimo pasekmė. Socialinis emocinis ugdymas įtrauktas į rajono   plėtros   strateginį   planą 2012 – 2020   metams  ir yra vienas iš Klaipėdos rajono švietimo centro strateginio plano 2012-2014 metams prioritetų. SEU tapo ir vienas iš rajono mokyklų strateginių planų veiklos tikslų. Klaipėdos rajono savivaldybės administracija ir Sveikatos apsaugos skyrius rodo dėmesį ir skiria finansinę paramą mokymams ir patirties sklaidai.

Socialinis ir emocinis ugdymas nėra eilinė  programa. Tai yra ilgalaikis procesas, per kurį tiek suaugusieji, tiek jaunimas įgyja ir efektyviai taiko žinias, nuostatas ir įgūdžius, reikalingus suprasti ir valdyti emocijas, nusistatyti ir pasiekti teigiamus tikslus, jausti ir parodyti empatiją kitiems. Šie gebėjimai taip pat reikalingi pozityvių santykių kūrimui ir palaikymui, atsakingų sprendimų priėmimui – kitaip tariant, nuoseklus socialinis ir emocinis ugdymas stiprina mūsų žmonijos potencialą. Mokymasis yra socialinė ir emocinė veikla – jauniems žmonėms sunku mokytis tol, kol jie nesirūpina, ko mokosi ir su kuo mokosi. Mokymasis reikalauja socialinių ir emocinių kompetencijų, tokių kaip savimonės, savęs valdymo, socialinio sąmoningumo, santykių palaikymo įgūdžių ir atsakingų sprendimų priėmimo tam, kad mokymasis būtų sėkmingas. Didžiausia kada nors atlikta metaanalizė buvo paskelbta 2011 m. Ji parodė, kad socialinis ir emocinis ugdymas padeda jauniems žmonėms ne tik tapti akademiškai kompetetingomis asmenybėmis, kurios yra nuolat besimokančios, bet ir kuria savo gyvenimą sąmoningai, yra savarankiški, drausmingi, rūpestingi ir palaikantys ryšius bei galintys bendrauti ir dirbti su kitais, motyvuoti kurti geresnį pasaulį. Be to jie renkasi sveiką gyvenimo būdą ir moka pasipriešinti žalingiems gyvenimo įpročiams. Mūsų šalies mokyklų pedagogai, kurie įsijungė į nuoseklaus socialinio ir emocinio ugdymo plėtojimą, yra tarp visame pasaulyje gausėjančio pedagogų skaičiaus, kurie pripažįsta, kad socialinis ir emocinis ugdymas yra universalus aukštos kokybės švietimo pagrindas. Kadangi socialinis ir emocinis ugdymas sustiprina akademinį mokymąsi ir teigiamą mokinių raidą bei mažina neigiamą elgesį ir emocinį skausmą, visi visose klasėse ir visose mokyklose mokiniai turi turėti galimybę gauti naudos iš šio ugdymo.

2012 m. gegužės 18 d. Kaune vyko konferencija “XXI a. mokykla. Pokyčiai ir iššūkiai”. Konferencijoje dalyvavo mokyklų, kuriose nuosekliai plėtojamas socialinis ir emocinis ugdymas, atstovai. Mokyklų vadovai, mokytojai, vaiko pagalbos specialistai pasidalino patirtimi, aptarė nuoseklaus socialinio ir emocinio ugdymo privalumus ir trūkumus, bei parengė kreipimąsi į Švietimo ir mokslo ministrą dėl SEU plėtojimo ir svarbos.15 pedagogų ir mokyklų vadovų atstovavo Klaipėdos rajoną. Jie dalinosi savo patirtimi bei  pasiekimais ir turėjo galimybę susipažinti su kitų rajonų veikla. Konferencijoje pasidžiaugta, kad įsteigtas Socialinio emocinio ugdymo institutas, kurio pagrindinė funkcija – toliau plėtoti SEU Lietuvos mokyklose ir teikti visokeriopą pagalbą ir konsultacijas.

Kaune vykusios konferencijos dalyviai teigia, kad nuoseklus socialinio ir emocinio ugdymo plėtojimas mokykloje, socialinio ir emocinio ugdymo programų diegimas inicijuoja pozityvius pokyčius taip pat ir Lietuvos mokyklose. Mezgasi glaudesni ryšiai tarp bendruomenės narių, keičiasi mikroklimatas: pozityvėja santykiai, daugėja teigiamų emocijų, draugiškėja aplinka, kurioje laisvėja asmenybė. Mokyklose šiuo metu jau vyksta įdomios klasės valandėlės, gausėja savanorystės projektų, aktyvėja tėvų įsitraukimas į mokyklos gyvenimą, mokyklos bendruomenės nariai dalyvauja mokymuose, kuriuose stiprinamos socialinio ir emocinio ugdymo žinios.Vyksta emocionalus, judrus, bet tikras gyvenimas. Nuo akademinių rezultatų pereinama prie žmogiškųjų santykių svarbos, kurie sustiprina motyvaciją mokytis. Konferencijos dalyviai  tvirtino, kad keičiasi ne tik vaikų santykiai, bet ir suaugusiųjų. Atsirado šiltesnis mokytojų bendravimas su tėvais. Klasės auklėtojai sąmoningai įsijungia į Vaiko gerovės komisijų veiklą. Sustiprėjo mokytojų noras suprasti ir surasti teisingą kelią į jauno žmogaus širdį.

Nuosekliai plėtojantys socialinį ir emocinį ugdymą mokytojai ir mokyklų vadovai pažymėjo, kad tai nauja patirtis, kuriai reikia padrąsinimo ir palaikymo. Mokytojai teigia, kad įdomu dirbti, nauji taikomi mokymo metodai padeda siekti geresnės savivertės, gerėja mokinių motyvacija.

Nuosekliai plėtojantys socialinį ir emocinį ugdymą mokytojai ir mokyklų vadovai tvirtina, kad tai nauja patirtis, kuriai reikia padrąsinimo ir palaikymo.  Klaipėdos rajono pedagogai padrąsinimo ir palaikymo nestokoja. 2012 m. gegužės 3-4 d. 35 mokyklų vadovai ir Vaiko gerovės komisijos nariai turėjo galimybę dalyvauti Nuoseklaus socialinio ir emocinio ugdymo plėtojimo mokykloje Įgyvendinimo vadovo ir Priemonių rinkinio pristatyme. Kartu su mokymų lektore, Socialinio emocinio ugdymo instituto direktore, socialinių mokslų dr. Daiva Šukyte jie ieškojo atsakymo į klausimus, kas pasikeis mokykloje įgyvendinus bendrą SEU viziją su darbuotojais,  mokiniais ir bendruomenės nariais, kaip galima pasiruošti ir vadovauti su darbuotojais kuriant bendrą SEU viziją. Mokyklų vadovai ir Vaiko gerovės komisijos nariai mokėsi kaip mokyklos gali atlikti SEU poreikių ir išteklių vertinimą, kad koordinuotų ir integruotų visas su SEU susijusias veiklas ir kaip SEU įsikomponuoja į tai, kas jau daroma. Jie galės savo bendruomenėms paaiškinti  SEU sąvoką ir penkias pagrindines kompetencijas, žinos, kaip naudoti SEU mokykloje Įgyvendinimo vadovą ir Priemonių rinkinį, vedant mokyklą per 10 SEU įgyvendinimo mokykloje žingsnių ir 6 Tvarumo proceso veiksnius, mokės įvertinti, ką savo mokykloje dabar daro su SEU programavimu, ugdymo praktika ir politika ir kaip sukurti pradinį, SEU integravimo į mokyklos mokymo programą klimatą ir planą.

SEU mokykloje Įgyvendinimo vadovo ir Priemonių rinkinio įgyvendinimo metodika yra puikus įrankis, dovanotas mokykloms, kad  SEU įgyvendinimas būtų sėkmingas ir efektyvus. Pažymėjimų 16 val. mokymų dalyviams įteikimo metu, Klaipėdos rajono švietimo centro direktorė R. Sirutienė užtikrino, kad SEU metodika tikrai „neužsigulės“ vadovų stalčiuose – bus inicijuojamas rajono SEU metodinio būrelio steigimas ir jo veiklai plėtoti SEU Vadovas ir Metodika bus pagrindinis pagalbininkas.

Scroll to top